Daugiausia COVID-19 protrūkių – pramonės įmonėse, darželiuose, kitose įstaigose

Daugiausia COVID-19 protrūkių kovo mėnesį Lietuvoje fiksuojama įvairiose pramonės įmonėse, taip pat židiniai fiksuojami darželiuose bei kitose įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) BNS pateikti duomenys.

Epidemiologų teigimu, 46 atvejai siejami su Vilniuje veikiančia elektros instaliacijos įmone, 28 – su atliekų perdirbimo įmone Vilniaus rajone, 25 – su plastiko gaminių gamybos įmone sostinėje.

Su Kaune veikiančia tekstilės įmone siejami 25 atvejai, statybos įmone – 13, su plastiko gaminių gamybos įmonėje Klaipėdoje – 18 atvejų.

Su protrūkiu Joniškio rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje siejami 34 atvejai, 15 – su protrūkiu Joniškio ir Akmenės rajonuose veikiančia logistikos įmone.

Su protrūkiu Kupiškyje veikiančioje komunalines paslaugas teikiančioje įmonėje siejama 20 atvejų, statybų bendrovėje – 12 atvejų, su Panevėžyje veikiančia medienos ir jos gaminių gamybos įmone – 10.

Su protrūkiu Telšiuose veikiančioje medienos ir jos gaminių gamybos įmonėje siejami 24 atvejai, su protrūkiu Mažeikiuose veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje – penki.

Tauragėje veikiančioje konditerijos gamybos įmonėje nustatyti devyni užsikrėtimai, Alytuje veikiančioje metalo apdirbimo įmonėje – aštuoni.

Su protrūkiu Marijampolės savivaldybėje veikiančioje medienos ir jos gaminių gamybos įmonėje siejama 17 atvejų, statybų įmone – 13 atvejų, telerinkodaros paslaugas Marijampolėje teikiančioje įmonėje – 15.

Su protrūkiu baldų gamybos įmonėje Zarasuose siejama 12 atvejų.

Protrūkiai – ir darželiuose, kitose įstaigose

NVSC duomenimis, didesni protrūkiai fiksuojami ir įvairiuose šalies darželiuose bei kitose įstaigose.

Didžiausias protrūkis nustatytas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, su juo siejama 30 atvejų.

20 užsikrėtimų siejama su protrūkiu Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Žiburėlis“, 19 – Kauno rajone esančiame Raudondvario lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“.

Su protrūkiu Šiaulių sporto gimnazijoje taip pat siejama 20 atvejų, Varėnos rajono savivaldybėje – 11.

NVSC teigimu, visi šie protrūkiai darželiuose, įstaigose ir įmonėje registruoti kovo mėnesį, kai kurie prasidėję ir vasario pabaigoje.

Epidemiologai tvirtina, kad į pateiktus atvejų skaičius jau įtraukti ir antriniai atvejai, kai COVID-19 patvirtinama žmogaus, kurio darbovietėje registruotas protrūkis, šeimos nariams.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 211 tūkst. 11 žmonių.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 51 tūkst. 79 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 7768 asmenys.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3510 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7103 mirtys.

Daugiausia susirgimų COVID-19 tuose regionuose, kur vyrauja britiškoji atmaina

Lietuvos regionai, kur vyrauja vadinamoji britiškoji viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir pagal ligoninėse gydomų žmonių skaičių šalyje, rodo trečiadienį paskelbta Vyriausybės kanceliarijos duomenų apžvalga.

Anot jos, nuo praėjusio pirmadienio susirgimai koronavirusu Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc. visų Lietuvos atvejų, o nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai.

Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius – pirmadienį reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 proc., teko pridėti papildomas gydymo ir reanimacijos lovas.

„Vakarų Lietuvoje situacija priešinga – Šiaulių regione praėjusią savaitę net tris dienas nebuvo nė vieno paciento reanimacijoje. Tikėtina, kad tokie regioniniai skirtumai susiformavo dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimų“, – teigiama apžvalgoje.

Joje nurodoma, kad pandemijos pagreitis visoje Lietuvoje 11 dienų yra teigiamas.

„Esamas atvejų augimas šiuo metu labai panašus į tą, kurį matėme spalio pabaigoje (...). Jeigu toks pagreitis išsilaikytų balandžio antroje pusėje, pasiektume 2 tūkst. atvejų per dieną“, – nurodoma apžvalgoje.

Palyginus su praėjusia savaite, pirmadienį naujų atvejų skaičius augo 35 proc., antradienį – 28 procentais.

Apžvalgoje nurodoma, kad „pagal praėjusią savaitę atliktus S-geno iškritų ir N501Y mutacijų tyrimus“ tikėtina, jog britiškoji atmaina yra paplitusi beveik visoje Lietuvoje, tačiau jos vyravimas matomas tik Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse.

„Pagal gautus tyrimų rezultatus labai tikėtina, kad Vilniaus, Utenos ir Marijampolės apskrityse ši atmaina sudaro 70 proc. (ir daugiau) naujų nustatomų atvejų, tačiau ir kitoje Lietuvos dalyje jos paplitimas sudaro mažiausiai 25 proc.“, – rašoma dokumente.

„Kituose regionuose atmaina įsivyraus po 2–3 savaičių, tad, nesuvaldžius epidemiologinės situacijos, jose dinamika turėtų būti panaši į tą, kurią matome Vilniuje“, – teigiama jame.

Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 1608 ėminių sekoskaita ir aptikta 225 britiškosios bei du Pietų Afrikos viruso linijų atvejai. Mėginiai sekoskaitai  atrenkami atsitiktinai.

Kaip rašoma apžvalgoje, teigiamų tyrimų procentas šiek tiek augo, bet padidėjo ir didžiausią susirūpinimą keliantys rodikliai – simptominių tirtų asmenų skaičius, nustatytų teigiamų tyrimų dalis tarp jų ir savivaldybių skaičius, kuriose padaugėjo atvejų ar teigiamų tyrimų dalis.