Daugiau kaip pusšimtis rečiausių Europos giesmininkų papildė Žuvinto populiaciją

Vakar Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai į laisvę paleido 52 čia užaugintus retų paukščių – meldinių nendrinukių – jauniklius, dalyvaujančius svarbioje gamtosauginėje misijoje. Atvežti mažyliai padės atkurti mažą, bet savaime atsikurti nebegalinčią vietinę šių paukščių populiaciją. Jaunikliai atkeliavo iš Nemuno deltos pievų – ten dėl ankstyvo šienavimo ar intensyvaus ganymo jiems grėsė realus pavojus žūti dar lizduose.

„Šiandien užbaigiame beveik prieš du mėnesius prasidėjusį meldinių nendrinukių jauniklių perkėlimą. Tai buvo labai atsakingas, daug pasišventimo ir ilgų komandos darbo valandų pareikalavęs procesas. Esame pavargę, bet labai džiaugiamės rezultatu – mums pavyko sėkmingai užauginti 52 iš 53 jauniklių, visi jie dabar sėkmingai gyvena Žuvinto pelkėse ir pradės šventą misiją – atkurti mažą vietos populiaciją. Esu be galo dėkingas visai komandai, kuri beveik du mėnesius paskyrė šiam darbui, visą savo dėmesį sutelkė į paukščius, o taip pat – jų šeimoms, kad palaikė, suprato ir padėjo šį nelengvą etapą esant toli nuo artimųjų išgyventi.“ – vakar įspūdžiais apie meldinių nendrinukių perkėlimą dalinosi šio paukščio apsauga besirūpinančio Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Paklaustas, kas proceso metu buvo sunkiausia, gamtininkas nedvejoja – vieno paukščio praradimas.

„Svėrimo metu perkeliant paukštį atgal į narvelį jis tiesiog užšoko kolegai ant rankos, pakilo ir rėžėsi tiesiai į stiklą. Komanda ir aš pats sunkiai išgyvenome šį epizodą. Bet susiėmėme ir sutelkėme visas jėgas rūpintis kitais 52 mažyliais. Daugiau netekčių nebuvo. Sudėtinga jauniklių priežiūra veikė puikiai – nė vienas mažylis nesusirgo, stiprūs ir gyvybingi išskrido į Žuvinto žemapelkes.“ – pasakoja vyras.

Misija – atkurti nykstančią populiaciją

Iš Nemuno deltos perkeliant jauniklius, tikimasi atkurti stabilią vietinę populiaciją Žuvinto biosferos rezervate.

„Pastaraisiais metais Žuvinte stebima 6–20 giedančių patinų. Vietinė populiacija čia natūraliai nebeatsikuria ir ilgainiui, nesiimant priemonių, jis bus pasmerkta išnykti. Todėl taikome prieš keletą metų labai sėkmingai išbandytą gamtosaugos būdą – paukščių perkėlimą. Jį planuojame vykdyti bent penkerius metus. Moksliniai modeliavimai rodo, kad būtent per tokį laikotarpį galima tikėtis savarankiškos ir stabilios populiacijos susiformavimo,“ – sako Ž. Morkvėnas.

Remiamasi sėkminga patirtimi

Žuvinte meldinių nendrinukių mažyliai jau buvo auginami 2018–2019 m., kai Baltijos aplinkos forumas su partneriais pirmą kartą išbandė šių paukščių perkėlimą. Per dvejus metus į laisvę buvo paleisti 99 mažyliai, iš kurių nemaža dalis po žiemojimo Afrikoje sugrįžo į Žuvintą.

Gausus grįžimas įrodė, kad perkėlimas kaip gamtosaugos metodas veikia – čia užaugę paukščiai sugrįžta į naujus savo namus ir prisideda prie vietos populiacijos stiprinimo.

Lietuvių sėkmė, aprašyta moksliniuose straipsniuose ir pristatyta tarptautinėse konferencijose, pakeitė šios rūšies apsaugos strategijos kryptį visame perėjimo areale. Remiantis Lietuvos patirtimi, perkėlimai pradėti taikyti Lenkijoje, planuojami Vokietijoje ir Vengrijoje.

„Pirmojo perkėlimo į Žuvintą metu siekėme išbandyti metodą. Dabar – siekiame atkurti stabilią populiaciją,“ – priduria Ž. Morkvėnas.

Perkėlimas taikomas kai įprastas buveinių atkūrimas nepadeda ir yra didelė populiacijų izoliacija

Gamtininkas pabrėžia, kad perkėlimas taikomas tik tada, kai situacija tampa kritinė ir kai tam tinkamai pasiruošta.

„Nors, dėka gamtininkų ir ūkininkų pastangų, situacija Lietuvoje yra stabili, pasaulinė meldinių nendrinukių populiacija toliau mažėja. Vis dar išlieka reali grėsmė, kad ši rūšis gali išnykti. Pirmiausia atkuriamos buveinės, o tik tuomet, jei populiacija nesugeba atsikurti natūraliai, svarstomas perkėlimas. Renkantis vietą, vertinamas jos potencialas tapti gyvybingo ekologinio tinklo dalimi. Atliekama mokslinė populiacijos gyvybingumo analizė, kuri leidžia prognozuoti, kiek metų reikės papildomų perkėlimų, kad populiacija taptų stabili ir save palaikanti,“ – paaiškina gamtininkas.

Nauja taktika – gelbėjami pasmerkti jaunikliai

Iki šiol jaunikliai perkėlimui buvo imami iš gausiausių tūkstantinių populiacijų Zvaniec pelkėje Baltarusijoje ir Bebros pelkėje Lenkijoje. Tačiau dėl karo Ukrainoje ir nutrūkusio bendradarbiavimo su Baltarusija vienintelė tokia populiacija ES liko Lenkijoje.

„Šiemet išbandėme naują taktiką – jauniklius ėmėme iš mažesnės Nemuno deltos populiacijos. Pasirinkti tik tie lizdai, kuriems dėl ankstyvo šienavimo ar intensyvaus galvijų ganymo grėsė sunaikinimas. Tokiu būdu išgelbėjome paukščius, kuriems gamtoje šansų būtų buvę mažai, ir kartu sustiprinome kitą populiaciją,“ – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Tokia taktika – kur kas sudėtingesnė. Mažesnėse populiacijose lizdų mažiau, jie sunkiau aptinkami, o dar reikia nustatyti, kurie iš jų turi realią riziką būti sunaikinti. Tai – didelis darbas tiek laukuose, tiek bendraujant su ūkininkais. Smagu pasidžiaugti jog dialogas su ūkininkais buvo bendradarbiaujantis, grįstas pasitikėjimu ir labai sėkmingas. Dalyje rastų lizdų ūkininkai sutiko pavėlinti šienavimą. Tačiau pasirūpinti visaverčiais pašarais ūkininkams taip pat labai svarbu ir tą suprasdami gamtininkai perkėlė šios globaliai nykstančios rūšies lizdus ir naujus namus. Tokiu būdu, neigiama įtaka gamtai buvo reikšmingai sumažinta.

Meldinė nendrinukė – retos ekosistemos simbolis

Meldinė nendrinukė – vienas rečiausių žemyninės Europos paukščių. Per pastarąjį šimtmetį jos populiacija sumažėjo net 95 %. Šiuo metu pasaulyje likę vos apie 8 000 giedančių patinų, o nykimo tendencija išlieka – daugiausia dėl prastėjančios buveinių būklės.

Nuo 2014 m. ši rūšis peri tik keturiose valstybėse – Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tai – skėtinė rūšis. Kur gyvena ji, ten yra geros sąlygos ir dešimtims kitų rūšių. Taigi, saugodami ją, mes saugome visą rūšimis turtingą ekosistemą, kurios dalimi esame kiekvienas.