Daugiau erdvės ar kambarių: kokį būstą renkasi lietuviai?

Renkantis būstą vienu svarbiausių kriterijų neabejotinai yra jo plotas. Tačiau net ir identiško ploto butai gali būti visiškai skirtingi, o tai visų pirma priklauso nuo pačių gyventojų prioritetų. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodo, kad lietuviai prioritetą dažniau teikia būsto erdvumui, o ne didesniam kambarių skaičiui. Rinkdamiesi tarp vienodo būsto ploto 42 proc. gyventojų pirmenybę teiktų tam, kuris būtų erdvesnis ir funkcionaliau išplanuotas. Tuo metu 30 proc. gyventojų yra itin svarbus kambarių skaičius, kurio sumažinti dėl didesnių buto erdvių jie nebūtų linkę.

Patogiam išplanavimui – itin daug dėmesio

Be to, paaiškėjo, kad 27 proc. gyventojų erdvesnį būstą su mažiau kambarių rinktųsi tik tokiu atveju, jei turėtų galimybę vėliau dalį ploto atskirti ir įsirengti papildomą kambarį. Pirmenybę būsto erdvumui dažniau teikia vyrai, o kambarių skaičiui – moterys. Jei būsto erdvumą ir funkcionalumą, kaip svarbesnį faktorių, išskyrė 47 proc. vyrų, tai tarp moterų tokį atsakymą rinkosi tik 36 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu didesniam kambarių skaičiui prioritetą teikė 33 proc. moterų ir 26 proc. vyrų.

„Patogiam būsto išplanavimui ir erdvės pojūčiui pirkėjai šiandien teikia išties didelį dėmesį. Norima, kad būstas būtų išplanuotas efektyviai, jame nebūtų labai siaurų, suspaustų erdvių, bereikalingų konstrukcijų. Paprastai norima kuo erdvesnės svetainės, virtuvės. Taip pat vis dažniau akcentuojami erdvesni vonios kambariai. Būsto erdvumas pirkėjams dažniausiai yra svarbesnis, kai būstas perkamas gyvenimui, o ne investicijai“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ NT rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė.

Nori erdvių balkonų ir terasų

Tiesa, jo teigimu, kiekvieno pirkėjo poreikiai ir prioritetai skiriasi. Pavyzdžiui, šeimos su vaikais dažniausiai ieško butų su daugiau atskirų kambarių, kuriuose visi šeimos nariai galėtų turėti savas erdves. Be to, anot J. Vilkenės, per pandemiją išryškėjo nauja tendencija, kuomet žmonės bute nori įsirengti atskirą darbo kambarį.

„Dar viena tikrai ryški tendencija yra didėjantis gyventojų dėmesys balkonams ir terasoms. Pirkėjai pageidauja jų kuo erdvesnių, nes nori turėti galimybę mėgautis buvimu gryname ore. Balkone ar terasoje norima pasistatyti lauko baldus, įsirengti patogias poilsio erdves. Vasarą tokiose erdvėse dažnai pusryčiaujama, pietaujama ar vakarieniaujama, mėgaujamasi grynu oru, leidžiamas laikas su draugais. Dėl to savo įgyvendinamuose projektuose balkonams ir terasoms skiriame ne ką mažiau dėmesio nei vidinėms buto erdvėms“, – sako ekspertė.

Neretai būsto planas koreguojamas pagal poreikius

Anot J. Vilkenės, nemažai pirkėjų įsigydami būstą siekia turėti daugiau lankstumo, todėl domisi galimybe suplanuotose erdvėse įrengti papildomas pertvaras arba priešingai – jas išgriauti. Dalis pirkėjų taip pat prašo pagal planą numatytų pertvarų tarp kambarių neįrenginėti. Į tokius prašymus, „YIT Lietuva“ atstovės teigimu, visuomet stengiamasi atsižvelgti.

„Būstą žmonės dažniausiai perka ne dviem ir ne trims metams. Natūralu, kad gyventojų poreikiai per ilgesnį laiką gali pasikeisti. Pavyzdžiui, planuojant šeimos pagausėjimą gali atsirasti poreikis esamas erdves suskaidyti ir įsirengti papildomus kambarius vaikams. Be abejo, būna ir taip, kad pirkėjui dėl kokių nors priežasčių labai patinka kažkuris konkretus butas, tačiau jame žmogui būna per daug kambarių. Dėl to jis renkasi esamas pertvaras pašalinti“, – sako ekspertė.

Atliekant remontą svarbu laikytis taisyklių

Anot vystytojų atstovės, tokiu atveju yra geriausia pasitarti su specialistais, tačiau nedideliems pakeitimams – pavyzdžiui, pertvarų pašalinimui ar įrengimui, leidimo nereikia. Dėl to nemažai pirkėjų pirminį buto išplanavimą pasikoreguoja pagal savo poreikius.

„Atliekant bute bet kokį remontą svarbu atminti, kad leidžiama atlikti tik tokius darbus, kurie neturi įtakos laikančiosioms konstrukcijoms ir bendroms inžinerinėms sistemoms. Taip pat svarbu laikytis visų kitų būsto įsigijimo sutartyje ir norminiuose dokumentuose numatytų reikalavimų bei Lietuvoje galiojančių teisės aktų – pavyzdžiui, numatančių taisykles dėl triukšmo lygio, statybinių atliekų tvarkymo ir pan. Daugeliu atvejų butus mūsų projektuose įsirenginėjantiems gyventojams problemų nekyla, o prireikus mes suteikiame visą reikiamą informaciją ir pagalbą“, – sako ekspertė.