Daugiabučio namo gyventojai stojo į kovą su „Lietuvos draudimu“

Apdraudus būstą, ramiau gyventi. Greičiausiai taip ir galvojo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ pasirašiusi buto, esančio Radviliškio g. 98, savininkė. Ir iš tiesų: savininkei patyrus žalą, „Lietuvos draudimas“ ją atlygino be jokių problemų – išmokėjo šiek tiek daugiau nei 300 Eur. Problemos prasidėjo vėliau, kai draudikai paprašė beveik tokios pačios sumos iš daugiabutį prižiūrinčios bendrijos „Zokniečiai“, kitaip tariant, iš to paties daugiabučio gyventojų. To padaryti zokniškiai nesutinka net po teismo sprendimo.

Dėl pelėsio – vizitai ant stogo

Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Zokniečiai“ pirmininkas Bachramas Zeinalovas puikiai prisimena praėjusių metų sausį, kuomet buvo pakviestas apžiūrėti ketvirtajame aukšte esančio buto.

„Man paskambino buto savininkė, pasiskundė, kad virtuvėje atsirado pelėsis, kad siena šlapia ir vanduo bėga per stogą. Žinojau, kad stogas tvarkingas, bet vis tiek nusprendžiau pažiūrėti. Atėjau – o ten paprasčiausia kondensacija. Žinote, kai bute šilta, o lauke šalta. Pelėsis atsirado dėl to, kad butas buvo nevėdinamas: ventiliacijos anga užmūryta, sudėti plastikiniai langai, jie neatidaromi, nes namuose – ką tik gimęs vaikutis. Paaiškinau, kad reikia padaryti mikroventiliaciją. Užlipau patikrinti į penktą aukštą – viskas gerai“, – pasakoja B. Zeinalovas.

Tuo metu pirmininkas nežinojo, kad buvo ne vienintelis atėjęs apžiūrėti buto. Jo savininkė taip pat kreipėsi į „Lietuvos draudimą“, su kuriuo buvo sudariusi standartinių pastatų draudimo sutartį. Be kitų draudimo rizikų, butas buvo apdraustas iki 1 500 Eur nuo vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas. Apžiūrėti buto atvyko „Lietuvos draudimo“ ekspertas, surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedą.

Mokėti nesutiko

B. Zeinalovas apie eksperto vizitą sužinojo po savaitės, kuomet gavo klausimus iš draudimo bendrovės. Į juos atsakė ir bendravimas kuriam laikui nutrūko.

Tuo tarpu buto savininkei „Lietuvos draudimas“ atlygino žalą – išmokėjo 303 Eur. „Iki 2016 m. kovo mėnesio buvo ramu tylu, o tada gaunu raštą, kad bendrija turės draudimui sumokėti daugiau nei 300 Eur, nes žala butui padaryta dėl bendrijos kaltės. Pasikviečiau ekspertus, jie patvirtino, kad bendrija niekuo dėta – virtuvėje paprasčiausiai nėra ventiliacijos. Pasitariau su gyventojais, jie pritarė. Taip ir parašiau „Lietuvos draudimui“: čia ne bendrijos kaltė, nemokėsime. Ir nemokėjome“, – sako B. Zeinalovas.

Skirtingi ekspertai, skirtingos išvados

„Lietuvos draudimo“ ekspertas nurodė, kad „buto virtuvės sienos yra paveiktos vandens, drėgmės, pelija, lubos aplietos, dėmėtos, parudavusios“. Jis taip pat konstatavo, jog „butas buvo apgadintas, vandeniui prasiskverbus per pagrindinę namo konstrukciją – sieną“.

Ekspertas nuotraukose užfiksavo vandens nubėgimo žymes tiek vidinėje, tiek išorinėje buto sienoje. Taip pat padarė nuotraukas, kuriose matyti dėmės namo penktajame aukšte, sniego sankaupos ant stogo, kurios tirpdamos galėjo sudaryti vandens srautą.

B. Zeinalovo prašymu butą apžiūrėjo ekspertai iš UAB „Apšilta Plius“ ir pateikė kiek kitokias išvadas. „Apžiūros metu patalpoje jautėsi padidintas oro drėgnumas ir nustatyta sumažinta ištraukiamosios ventiliacijos trauka, nes angoje įmontuotas garo surinkimo vamzdis. […] Vandens pratekėjimo ir įmirkimo sienoje nuo laiptinės pusės ir per lubas nenustatyta. […] Buto virtuvėje ant sienos ir po spintelėmis pelėsis atsirado dėl nepakankamo oro cirkuliavimo, silpnos ištraukiamosios ventiliacijos ir padidintos patalpoje oro drėgmės“, – teigiama jų pažymoje.

Tiesa, reikėtų pridurti, kad „Lietuvos draudimo“ ekspertizė buvo atlikta 2016 m. sausį. UAB „Apšilta Plius“ – po trijų mėnesių, kovą.

Teismo sprendimas patrigubino sumą

2017 m. daugiabutį prižiūrinčią bendriją AB „Lietuvos draudimas“ padavė į teismą. Kaip teigiama Šiaulių apylinkės teismo nutarime, „ginčas kilo dėl to, ar žala atsirado dėl nepakankamo buto patalpų vėdinimo ir atitinkamai vandens kondensato ant buto sienos susidarymo, ar patekus vandeniui iš išorės pro namo bendrąsias konstrukcijas“.

„Teismas truko ilgai, gal 2–3 mėnesius. Iki paskutinės dienos tikėjau, kad sprendimas bus mūsų naudai, bet teisėja patenkino „Lietuvos draudimo“ ieškinį. Išėjo taip, kad bendrija turėjo sumokėti nebe 300, o beveik 800 Eur. Nusivyliau ir aš, ir gyventojai – nebetikiu mūsų teisine sistema“, – sako B. Zeinalovas.

Pirmininkas pastebi, kad daugiabučio namo gyventojų pusėn stojo ir buto, dėl kurio kilo tiek problemų, savininkė: „Su ja draugiškai sutariame. Ji nežinojo, kad pinigų reikalaus iš bendrijos.“

Grumsis apeliaciniame teisme

Po Šiaulių apylinkės teismo nutarimo B. Zeinalovas susitiko su daugiabučio namo gyventojais: „Pasakiau jiems: arba mes mokame tą sumą ir ramiai gyvename, arba duodame apeliaciją. Gyventojai norėjo apeliacijos.“

Pirmininkui atrodo, kad „Lietuvos draudimo“ eksperto nustatyti faktai buvo nelogiški, o Šiaulių apylinkės teismas juos įvertino netinkamai“.

„Lietuvos draudimo“ ekspertas teigia, kad ant stogo matė sniego sankaupas ir kad butas buvo apgadintas, kai vanduo prasiskverbė pro namo sieną. Tomis dienomis, kai buvo surašytas aktas, nebuvo tokių oro sąlygų, kad sniegas galėtų ištirpti. Buvo šaltis, o sniegas per šaltį netirpsta. Be to, kaip paaiškinti tai, kad tirpstantis sniegas padarė žalą tik konkretaus buto konkrečioje vietoje – virtuvės kampelyje, o, pavyzdžiui, penktame aukšte esantis butas liko sausas?“ – klausimus, kuriuos ketina užduoti apeliaciniame teisme, kartoja
B. Zeinalovas. Jis įsitikinęs, kad ir pelėsis, ir vandens nutekėjimo žymės bute atsirado dėl prasto vėdinimo ir kondensacijos.

Pirmininkas sako, kad ginčo galbūt būtų išvengta, jeigu butą 2016 m. sausį jis būtų apžiūrėjęs drauge su „Lietuvos draudimo“ ekspertu: „Pasigedau iš jų bendravimo, bendradarbiavimo. O dabar... Aš galvoju, kad tokiai didelei kompanijai tie 800 Eur nieko nereiškia. Daugiabučio gyventojams ir keliasdešimt eurų brangūs.“

Visuomet siūlome spręsti ginčą taikiai

Violeta Rimonienė, „Lietuvos draudimo“ Žalų išieškojimo skyriaus vadovė:

– Daugiabučių savininkų pareiga yra rūpintis ir prižiūrėti visus pastato bendruosius objektus – ne tik bendrąsias patalpas, bet ir vamzdynus, namo konstrukcijas, elektros ir visą kitą įrangą, laiku valyti sniegą nuo stogo, šalinti varveklius. Ši pareiga įtvirtinta Civiliniame kodekse, o butų savininkai gali pasirinkti – ar jie steigia bendriją namo priežiūrai, ar kreipiasi į Savivaldybę, kuri paskiria namo administratorių. Todėl, atsitikus nelaimei, trūkus vamzdžiui ar esant kitam bendro naudojimo objekto trūkumui, užliejus butus, už padarytą žalą atsako bendrija arba namo administratorius, jei tinkamai nevykdė pastato priežiūros. Būtent todėl draudimo bendrovės dėl padarytos žalos reikalauja, kad atlygintų bendrija, ir paprastai iki teismo yra tariamasi, kaip patogiau atlyginti žalą – yra galimybė išdėstyti ją dalimis.

Įsivaizduokime analogišką situaciją, kai butai, kurie buvo užlieti, neapdrausti. Kas tokiu atveju atsakingas už padarytą žalą ir kas ją atlygins? Ar tai, kad trūko vamzdžiai, prakiuro stogas, atsirado problemų rūsyje, yra vieno užlieto buto problema, ar vis dėlto visų namo savininkų atsakomybė? Šie klausimai labai dažnai sprendžiami gyventojų susirinkimų metu ir yra suprantama, kad bendro naudojimo patalpos, įrenginiai, jų priežiūros kaštai yra bendrai visų savininkų atsakomybė.

Prieš kreipiantis į teismą, „Lietuvos draudimas“ visuomet siūlo bendrijos pirmininkui ar kitam atsakingam asmeniui spręsti ginčą taikiai, abipusių nuolaidų būdu, t. y. sumažinti reikalaujamos sumos dydį, tačiau pasitaiko atvejų, kai bendrija ar namo administratorius nesutinka su taikiu sprendimu. Tokiais atvejais ginčas persikelia į teismą, kuris nešališkai, vadovaujantis įstatymais, išsprendžia ginčytinas situacijas.

Deja, teismo procesas nėra nemokamas, jo metu abi besiginčijančios šalys patiria išlaidų, kurias, priėmus galutinį sprendimą, turi atlyginti pralaimėjusi bylą šalis. Šiuo atveju bendrija, pralaimėjusi pirmos instancijos teismo procesą, pasirinko teikti apeliaciją, todėl „Lietuvos draudimas“ lauks aukštesnės instancijos teismo sprendimo.