Daugiabučio gyventojams pasiūlyta samdyti ekspertus

Daugiabučio, esančio J. Janonio g. 22, Gargžduose, gyventojai pretenzijas rašė ne tik „Gargždų būstui“, bet ir rajono Savivaldybei. Tačiau žmonės piktinosi negalintys įrodyti, kad administratorius galimai nekokybiškai atliko dalies fasado remontą, už tai nuskaičiavęs 925 eurus. Be to, pažeidė įstatymą, nes dėl šių darbų nesitarė su gyventojais, o Savivaldybė esą į tai nekreipė dėmesio. Siekdami išsiaiškinti teisybę, jie kreipėsi į „Bangos“ redakciją.

Nenori, kad mulkintų

Gargždiškiai, J. Janonio g. 22 namo gyventojai, nemaloniai nustebo, kai pernai su jais nepasitaręs administratorius – UAB „Gargždų būstas“ gruodį atliko dalies fasado remonto darbus. Mat vieno buto penktame aukšte šeimininkas skundėsi, jog drėksta vidaus sienos.

„Už šiuos remonto darbus nuskaičiuotos kaupiamosios lėšos – 925 eurai, bet jie atlikti nekokybiškai ir galimai verti 400 Eur“, – dėstė į „Bangos“ redakciją atvykusi namo įgaliotinė Aldona Kulingauskienė, pagal profesiją statybininkė, gerai išmananti šiuos darbus. Jai antrino namo gyventojas Asonas Šerstobojevas, kuris turi kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę „eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas“. Remdamiesi profesine patirtimi šie teigė, kad „Gargždų būstas“ atliktų darbų akte galimai parašė neatliktus darbus: fasado siena nepadengta nei armuojamu tinkleliu, nei 5–6 mm tinko sluoksniu. Atliktų darbų akte tai įvertinta 295,84 Eur. Šiems darbams prireikė teleskopinio bokštelio, kurio paslaugos kainavo 249,2 Eur.

„Akivaizdu, kad siena tik skiediniu patepliota – visos plytų siūlės matosi ne tik iš penkto aukšto, bet ir iš gatvės“, – rodė A. Kulingauskienė suremontuoto fasado dalį.

Su žmonėmis nesitarė

Įgaliotinės nuomone, mulkinami daugiabučio namo gyventojai, pažeidinėjami įstatymai. Pasak jos, kaupiamųjų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir apsaugos tvarką reglamentuoja LR 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 390. „Gyventojų sukauptos lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kitų konstrukcijų) remontui. Šie darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, kaupimo trukmė ir kita. Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų numatyta tvarka. Dalis sukauptų lėšų gali būti panaudota ir nenumatytiems darbams, kaip antai avarijų metu atsiradusiems defektams ar inžinerinių sistemų gedimams likviduoti. Tačiau šiuo atveju „Gargždų būstas“ įstatymiškai privalėjo sukviesti namo gyventojus ir informuoti apie remontą, kiek kainuos darbai“, – įsitikinusi A. Kulingauskienė.

Pasak įgaliotinės, tame bute, kurio fasadinės sienos buvo remontuotos, ir dabar drėksta, ir netgi pradėjo drėkti kaimyniniame, ketvirtame aukšte. „Galbūt ši bėda dėl stogo, kuris buvo remontuotas prieš kelerius metus“, – svarstė A. Kulingauskienė.

Ji prisiminė, kad namo gyventojų susirinkime buvo pasiūlyta dalyvauti atnaujinimo – modernizavimo projekte, tačiau jie nesutiko. „Mūsų namas pastatytas 1989 m. – vienas iš naujesnių Gargžduose, – sakė įgaliotinė. – Pensininkams būtų didelė mokestinė našta.“

Jausdamiesi apgaudinėjami J. Janonio g. 22 namo gyventojai netylėjo – pateikė pretenziją „Gargždų būstui“, bet administratorius požiūrio nekeitė. Po to du kartus skundėsi Klaipėdos rajono savivaldybei ir abu kartus gavo buvusio Administracijos direktoriaus Sigito Karbausko atsakymą, kad fasado dalies remonto darbai „pilnai atlikti“. Tuomet jie kreipėsi į „Bangos“ redakciją.

Prognozės – reikės remonto

Tiriant šį skundą UAB „Gargždų būstas“ techninės priežiūros vadovas Julius Gerlikas „Bangai“ akcentavo, kad „Gargždų būstas“ daugiabučių namų administravimą vykdo vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 4.82-4.85 straipsniais, 2015 m. rugpjūčio 5 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831. „Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus“, – J. Gerlikas citavo nutarimą.

Jis kalbėjo, jog ne kartą gyventojai skundėsi dėl drėkstančių buto sienų „per išorines pastato atitvaras“, todėl buvo nuspręsta tinkuoti šioje statinio dalyje išplautas silikatinių plytų siūles bei tinką armuojant tinkleliu. „Darbai atlikti pasinaudojus automobiliniu bokšteliu. Vidutinis tinko storis – 5–6 mm. Gyventojams pasiskundus, jog remonto darbai atlikti nekokybiškai, pasiūlyta ištirti pakilus automobiliniu bokšteliu. Nepasitvirtinus pretenzijoms išlaidas sumokėtų gyventojai, bet jie atsisakė“, – „Bangai“ dėstė J. Gerlikas. Jis prognozavo, jog ateityje šiam namui prireiks ne vieno remonto „skubos tvarka“, nes gyventojai atsisakė dalyvauti modernizavimo programoje.

Neatidumas ar abejingumas?

Rajono Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aida Indzelė „Bangai“ patvirtino, kad J. Janonio g. 22 namo gyventojai skundėsi du kartus. „Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovaudamasi LR Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d., informavo juos, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų <...>, jis nenagrinėja, o Savivaldybės administracija neatlieka statybos darbų ekspertizės“, – dėstė A. Indzelė. Taigi gyventojams, norintiems įrodyti, kad darbai atlikti nekokybiškai, pasiūlė kreiptis į įmonę, teikiančią statybos darbų ekspertizės paslaugas.

A. Indzelė tvirtino, jog gyventojai nė viename rašte neužsiminė, jog remonto darbai atlikti galimai neteisėtai. Pasak jos, jeigu gyventojai raštu kreiptųsi į Savivaldybę, tai ji ištirtų, ar visos procedūros buvo atliktos tinkamai. Betgi šių metų kovo 25 d. A. Kulingauskienės rašte Savivaldybei parašyta, kad vadovaujantis statybos taisyklių <...> 2017 m. reikalavimais, namo gyventojai nebuvo informuoti apie numatomus fasado remonto darbus ir planuojamas išlaidas, o tai prieštarauja LR Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 reikalavimui.