Darbuotojai atskleidė, kokiomis sąlygomis pastaruosius dvejus metus dirbo nusižudžiusi Šiaulių ligoninės gydytoja

Naujienų portalui LRT.lt pavyko susisiekti su nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) gydytojos kolegomis. Pastarieji sutiko anonimiškai atskleisti aplinkybes, kokiomis sąlygomis pastaruosius porą metų gydytojai teko dirbti ir kokį psichologinį spaudimą bei mobingą ji patyrė iš vadovaujančių ligoninės asmenų. „Mes dirbame viršvalandžius, turime virškrūvius, už kuriuos mums nemoka, o ši gydytoja netylėjo, buvo teisybės ieškotoja“, – tikino portalo kalbinti darbuotojai. Ligonines administracija atvejo nekomentuoja, susilaiko ir nuo komentarų dėl galimai vykdomo mobingo.

Tuo metu Darbo inspekcija patvirtina prieš kurį laiką gavusi dabar jau Anapilin išėjusios gydytojos skundų. Skundėsi ne tik ji, bet ir kolegos.

Anot anonimiškai prabilusių RŠL darbuotojų, gydytoja atitinkamų administracijos atstovų nemalonę užsitraukė, kadangi nebijojo sakyti savo nuomonę, buvo sąžininga darbuotoja, turinti daug teisinių žinių, ir kovojusi su įstaigoje atsiradusiais pažeidimais. Pasak jų, moteris buvusi tokia drąsi, kad nepaisydama vykdomo spaudimo išdrįso dėl galimų ligoninės pažeidimų skųstis ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), ir Darbo inspekcijai.

„Ji buvo nepatogi žmonėms, pradedant aukščiausia administracijos grandimi, nes viskas buvo daroma su ligoninės direktoriaus žinia“, – tikino vienas kalbintų darbuotojų.

Anot jų, gydytojos problemos prasidėjo prieš dvejus metus, kai ši dirbo ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre. Anot darbuotojų, vieno ligų centro vadovė esą pažeidinėjo ligoninės tvarką: oficialiame grafike pasiskyrusi budėjimus sau, pastaruosius leisdavo namuose, o vietoje jos ligoninėje plušėjo rezidentai.

„Jeigu per jos budėjimą klaidą padaro rezidentai – atsako centro darbuotojai. Medikai dėl to piktinosi, tačiau ši gydytoja apie tai išdrįso pranešti Darbo inspekcijai ir dėl šio savo poelgio tapo ,,nepatogiu“ žmogumi, mat ligoninės direktorius visada gindavo minėto centro vadovę“, – tikino vienas RŠL darbuotojų.

Užmynė ant nuospaudos vienam iš ligoninės vadovų?

Kitas irgi norėjęs likti anonimu ligoninės darbuotojas atskleidė, kad greičiausiai gydytoja ant nuospaudos bus užmynusi kito centro naujajam vadovui. Pastarasis centrui stojo vadovauti nuo šių metų sausio, kai ligoninėje vidury antrosios pandemijos bangos skubos tvarka buvo įvykdyta reorganizacija. Pastaroji, darbuotojų teigimu, buvo palanki minėtam centro vadovui – šis esą buvęs itin suinteresuotas vadovaujančiomis pareigomis naujai įkurtame centre. Pati reorganizacija darbuotojams irgi kėlė nemažai įtarimų, nes vykdyta, jų nuomone, netinkamu metu, skubotai, per patį COVID-19 antros bangos įkarštį.

Darbuotojai pasakojo, kad reorganizacija palietė didelę dalį vidinės ligoninės struktūros. Naujasis centras sukurtas apjungus Chirurginės reanimacijos, Motinos ir vaiko klinikoje buvusio Anesteziologijos ir intensyvios terapijos, taip pat Kardiologijos reanimacijos bei Anesteziologijos-operacijų skyrius.

RŠL darbuotojai pasakoja, esą būtent tada ir prasidėjo skundų rašymo prieš išėjusią medikę maratoną.

„Buvo bandoma prisikabinti prie menkiausių detalių. Jis, 2020 m. sausį, pats būdamas tėvystės atostogose, parašė elektroninį laišką ligoninės direktoriui, kuriuo rekomendavo atleisti šią gydytoją iš darbo už ūmų netinkamą būdą. Aišku, niekas po to laiško gydytojos neatleido, tai būtų buvusi visiška nesąmonė, bet kai pati gydytoja apie tai sužinojo – labai nustebo, nes būtent ji minėtam vadovui labai daug padėdavo, atlikdavo daugybę jo pavedimų, ruošdavo pranešimus – ko tik šis paprašydavo. Tas laiškas buvo gydytojai smūgis į nugarą, kurio ji visiškai nesitikėjo“, – pasakojo vienas RŠL darbuotojų.

Po šio skundo gydytojos atžvilgiu pasipylė jų ir daugiau, ir tai ypač suintensyvėjo per pandemiją. Taip pat darbuotojai tikino, kad šiai gydytojai buvo sudarinėjami nepalankūs budėjimo grafikai. Nepalankus, anot darbuotojų yra toks grafikas, kad jei darbuotojas prašo vadovo paskirti budėjimą vienu laiku, būtinai gauna budėjimą kitu ir tai, anot darbuotojų, yra daroma tyčia.

„Mumis taip manipuliuoti gali skyrių vadovai – tai jokia paslaptis ir tai vyksta ne vienoje Lietuvos ligoninėje. Taip bandoma parodyti, kas yra valdžia“, – tikino darbuotojai.

Dar vienas skundas, parašytas gydytojos atžvilgiu, buvo apie tai, kad Kūčių rytą ji iš budėjimo išėjo 20 min. anksčiau, nei baigiasi jos pamaina. Gydytoja, anot darbuotojų, to nedarė savavališkai, paprašė kolegų ją išleisti dėl asmeninių reikalų. Tą rytą skyriuje buvę nedaug pacientų, tad likę medikai puikiausiai galėjo susitvarkyti su krūviu. Tačiau į skyrių, 20 min. anksčiau nei prasideda pamaina, atvyko gydytoją turėjęs pakeisti kolega ir šis, moters neradęs, parašė tarnybinį raštą.

„Tada greičiausiai pirmą kartą gyvenime ji išėjo iš darbo anksčiau, nes paprastai kad medikas ligoninėje laiku, kaip nustatyta grafike, baigtų pamainą – retas dalykas. Visada tenka po darbo užsibūti ir valandą, ir pusantros, ir ilgiau, mat reikia pabaigti sužiūrėti pacientus, susitvarkyti dokumentaciją. Bet dėl šitų 20 min. gydytojai buvo parašytas tarnybinis raštas ir ji gavo nuobaudą. Manyčiau, kad tai buvo daroma tendencingai“, – įsitikinęs vienas RŠL darbuotojų.

Dėl ligoninėje vykdomos pertvarkos – raštai į SAM

Sausį ligoninėje vykdoma restruktūrizacija, anot pašnekovų, nemažai šliūkštelėjo alyvos į gydytojos ir administracijos ginčą. Mat pertvarkant ligoninės struktūrą buvo nutraukiamos sutartys su ligoninės darbuotojais ir sudaromos naujos. Kai kurie ligoninės medikai buvo ne juokais išsigandę, kad su jais sutartys gali būti ir nepasirašomos vien todėl, kad jie esą buvę ne itin patogūs administracijai bei skyrių vadovams.

„Įsivaizduokite situaciją – visa ligoninė užversta COVID-19 ligoniais, reanimacijos ir intensyvios terapijos medikai aria nežmonišku krūviu ir čia sugalvojama atlikti restruktūrizaciją, apie tai darbuotojams iš anksto net pakankamai nepaaiškinus. Dėl to šios gydytojos iniciatyva buvo rašomi raštai ir į SAM, kodėl pertvarka vykdoma skubotai ir dar tokioje pandeminėje situacijoje. Aišku, ministerija atsiuntė atsakymą, kuris palankus ligoninės administracijai“, – pasakojo darbuotojas.

Išėjusiai gydytojai įtarimų kėlė tai, kad vieniems darbuotojams naujas sutartis buvo galima pasirašyti per mėnesį, kitiems – per penkias dienas, t.y. kai kuriems darbuotojams duotos pasirašyti sutartys nesilaikant Darbo kodekse numatytų terminų. Pradėjus aiškintis, kodėl kai kuriems jų buvo taikoma tokia skuba, buvo atsakyta, esą skirtumas priklauso nuo to, ar darbuotojas priklauso profesinei sąjungai, ar ne. Visgi gydytojos atžvilgiu padaryta išimtis – nepaisant to, kad ji priklausė profesinei sąjungai, jai naujos darbo sutarties pasirašymui esą buvo skirtas tik penkių dienų terminas. Dėl to ji kreipėsi į ligoninės personalo skyrių.

„Panašu, kad skyriaus vadovei nepatiko gydytojos balso tonas ir ši parašė Etikos komisijai tarnybinį raštą, kad gydytoja nepagarbiai kalbėjo. Gydytoja buvo iškviesta į Etikos komisijos posėdį, bet ten nuėjo ne viena, o su advokatu. Iš pradžių komisija bandė neįleisti advokato į posėdį, bet jiems to padaryti nepavyko. Gydytoja bandė per posėdį prašyti pokalbio, dėl kurio gautas skundas, įrašo – buvo pasakyta, kad įrašo nėra, nors vėliau paaiškėjo, kad visgi yra, o ten – nieko nepagarbaus, nieko įžeidžiančio. Tačiau kolegos pasakojo, kad po šio komisijos posėdžio pats (anksčiau tekste minėtas gydytojas skyriaus vadovas - LRT.lt) darbuotojams kalbėjo, koks baisus žmogus yra ši gydytoja, pradėjo skleisti melagingas paskalas apie jos psichinę sveikatos būklę“, – pasakojo vienas RŠL darbuotojų.

Apkaltino dokumentų klastojimu

Tačiau įvykių kulminacija – administracijos kaltinimai gydytojai dėl dokumentų klastojimo, kurio, darbuotojų tikinimu, gydytoja nepadarė. Incidentas kilo dėl vieno konkretaus paciento, ir čia esą susikirto gydytojos bei skyriaus vedėjo nuomonės dėl pacientui taikomo gydymo bei įrašų paciento medicininiuose dokumentuose.

Pacientas, anot RŠL darbuotojų, buvęs skyriaus vedėjo priežiūroje, gydytojos prie šio paciento stengtasi neprileisti. Kadangi šis asmuo gulėjo skyriuje, už kurio pacientų gydymą buvo atsakinga ir minėta medikė, pastaroji budėjimo metu išdrįso ir jį apžiūrėti, paskirti gydymą, po kurio pacientas, darbuotojų tikinimu, atsigavo, pasijuto geriau. Tą gydytoja, pasikonsultavusi su kitu ligoninės atsakingu mediku, užfiksavo ir paciento medicininiuose dokumentuose, kad jam anksčiau taikyto gydymo tęsti nebereikia. Darbuotojai tikino, kad gydymo keitimo dokumentacija yra įprasta ir būtina praktika gydytojo darbe.

„Bet tai buvo traktuojama kaip dokumentų klastojimas ir dėl to gydytoja buvo atleista iš darbo. Atleidžiama ketvirtadienio ryte, iškart po paros budėjimo. Ji išėjo namo ir nebegrįžo“, – su širdgėla pasakojo vienas RŠL darbuotojų.

Visgi, jų žiniomis, gydytoja kitą dieną po atleidimo atsiuntė elektroninį laišką, kuriame išvardino, jos teigimu, jai tendencingai kenkusius asmenis bei pridūrė atleidžianti kitiems darbuotojams, kurie pasirinko vykdyti administracijos nutarimus, bet tai paliekanti jų sąžinei.

„Man atrodo, kad ji pavargo kovoti dėl teisybės. Gal norėjo, kad kaip po Lazdynų traumatologo atveju, ir dabar kiltų pasipiktinimo banga ir gal šįkart kažkas pasikeistų“, – nuomone dalijosi RŠL darbuotojas.

LRT.lt turimi duomenys rodo, kad minėtas pacientas, dėl kurio galimo dokumentų klastojimo gydytoja buvo atleista iš darbo, dėl ligoninėje jam taikyto gydymo yra kreipęsis į prokuratūrą, tačiau skųstasi ne dėl šios gydytojos veiksmų. Dėl šios informacijos patvirtinimo naujienų portalas LRT.lt kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą.

„Šiuo metu Šiaulių apygardos prokuratūroje nėra ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai dėl sunkus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo būtų pareikšti Respublikinei Šiaulių ligoninei (kaip juridiniam asmeniui) arba dėl nurodytos nusikalstamos veikos šioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančiam gydytojui ar kitam ligoninės darbuotojui. Ikiteisminis tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika asmens sveikatai ar ne, yra pradėtas šių metų balandžio 20 d.“, – rašoma Šiaulių apygardos prokuratūros atsakyme.

Anot RŠL darbuotojų, ši gydytoja nebuvo vienintelė medikė ligoninėje, užsitraukusi tiek vieno centro vadovo, tiek kitų ligoninės administracijos atstovų bei paties direktoriaus nemalonę. Tokių medikų, jų tikinimu, yra ir daugiau. Spaudimas esą juntamas daugiausia per tarnybinius raštus, nuolatinius skundus, priekabių ieškojimą dėl menkiausios smulkmenos. Darbuotojai, matydami skaudžias mobingo pasekmes, sako ryžęsi atviram pokalbiui, tikėdamiesi užkirsti kelią panašiems atvejams ligoninėje ateityje.

LRT.lt primena, kad gydytojos artimieji dėl medikės ligoninėje patirto mobingo ketina kreiptis į prokuratūrą ir teisybės ieškoti teismuose. Medikė yra palikusi nemažai galimai ligoninės administraciją galinčios kompromituoti informacijos.

Ligoninė darbuotojų suteiktos informacijos nekomentuoja

Naujienų portalas LRT.lt raštu kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės administraciją, kad ši pateiktų savo poziciją darbuotojų pateiktos informacijos atžvilgiu. Vis dėlto ligoninės ryšių su visuomene specialistė Sonata Tenytė atsiuntė administracijos poziciją, tačiau ligoninė nė į vieną portalo klausimą neatsakė.

Ligoninės atsiųstoje pozicijoje dar kartą pabrėžiama, kad ligoninės bendruomenę sukrėtusi žinia apie gydytojos anesteziologės reanimatologės mirtį palietė visus gydymo įstaigos darbuotojus. Netekties akimirką ligoninės administracija dar kartą reiškia nuoširdžią užuojautą gydytojos šeimai.

„Suprantame žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą šios situacijos aplinkybėmis ir užtikriname, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija yra suinteresuota, kad būtų išsiaiškinta situacija ir objektyvi tiesa, todėl yra pasiruošusi teikti informaciją ir bendradarbiauti su visomis institucijomis atliksiančiomis tyrimus.

Ligoninėje jau yra gautas Sveikatos apsaugos ministerijos paklausimas dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su situacija, pateikimo. Ligoninės atsakingi darbuotojai nedelsdami pateiks prašomą informaciją. Neabejojame, kad su tyrimų išvadomis Jus supažindins tyrimus atlikusios institucijos“, – nurodoma ligoninės raštu atsiųstame atsakyme.

Taip pat priduriama, kad psichologinę pagalbą ligoninės darbuotojams teikia ligoninės psichologai, psichoterapeutai grupinių ir asmeninių konsultacijų metu. Ligoninės administraciją bei darbuotojus krizių valdymo klausimais konsultuoja mobili psichologinių krizių įveikimo komanda.

Į Valstybinę darbo inspekciją kreiptasi 4 kartus

LRT.lt naujienų portalas kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dėl informacijos patvirtinimo, ar buvo gauti gydytojos skundai ligoninės administracijos atžvilgiu. VDI pateiktuose atsakymuose raštu nurodoma, kad nuo 2020 m. spalio iš viso buvo gauti 4 skundai, iš kurių dėl dviejų atvejų asmeniškai kreipėsi pati gydytoja.

Pirmasis skundų gautas 2020 m. rugpjūtį. Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų grupė raštu kreipėsi į VDI Šiaulių teritorinį padalinį su raštu, kuriame nurodė patiriantys psichologinį smurtą iš Širdies ir kraujagyslių centro vadovės.

„Atlikto patikrinimo metu, remiantis Širdies ir kraujagyslių centro darbuotojų paaiškinimais, atsakymais į anketų klausimus dėl psichosocialinės rizikos darbe, nustatyta, kad Širdies ir kraujagyslių centro darbuotojams galimai neužtikrinama tinkama, saugi ir sveikatai nekenksminga psichosocialinė aplinka darbe“, – nurodoma VDI atsakymuose raštu.

Antrasis skundas 2020 m. spalį įteiktas VDI Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijai (DGK). Į pastarąją kreipėsi pati gydytoja ir nurodė, kad pageidautų didesnio nei 1 etato krūvio.

„Išnagrinėjus prašymą buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta DGK. Taikos sutartimi sutarta dėl abiejų pusių tolesnio bendradarbiavimo“, – teigiama VDI atsakymuose.

Trečiasis skundas VDI pasiekė šių metų sausį. RŠL darbuotojai: anesteziologai-reanimatologai ir chirurgai kreipėsi su prašymu stabdyti ligoninės struktūrinius pokyčius. Reaguojant į gautą informaciją, buvo atliktas ligoninės patikrinimas.

„Įvertinant patikrinimo metu gautus paaiškinimus ir dokumentus, galima daryti išvadą, kad darbdavys, įgyvendamas struktūrinius pokyčius darbovietėje, vykdė informavimo procedūrą su darbovietėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, taip pat įvairiomis formomis informavo ir konsultavo darbuotojus, stengėsi užtikrinti streso suvaldymą ir saugią psichosocialinę aplinką pokyčių metu“, – nurodoma VDI atsakymuose raštu.

Ketvirtasis ir paskutinis buvo gydytojos teiktas prašymas Vilniaus DGK dėl tarnybinio įspėjimo panaikinimo.

„DGK nuotoliniame posėdyje buvo išnagrinėtas pareiškimas atsakovei VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl ligoninės direktoriaus įsakymo 2012-01-22 „Dėl įspėjimo“ Nr. M-49 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei įpareigojimo, kad ieškovė nebūtų diskriminuojama, persekiojama, kad nebūtų imtasi neigiamo poveikio priemonių. DGK 2021 m. kovo 9 d. sprendimu, išnagrinėjus aplinkybes, ieškovės pareiškimą nagrinėti atsisakyta, nes jis nepriskirtinas DGK kompetencijai“, – nurodė VDI.

LRT.lt