Darbo pokalbiai keičiasi: nuo egzamino iki malonaus pokalbio

Nors žodžių junginys „darbo pokalbis“ daugeliui greičiausiai kelia ne itin malonius jausmus, specialistai ramina – darbo pokalbio scenarijai kinta. Galbūt šiandien prieš šį, vieną iš pagrindinių darbuotojų atrankos etapų, jaudintis neverta?

Pasak personalo atrankos specialistų, darbo pokalbio specifika kinta, todėl nereikėtų jaudintis ir žiūrėti į jį kaip į egzaminą. Siekiama, jog darbo pokalbiai būtų panašūs į natūralų pokalbį, o atmosfera – jauki ir priimtina kandidatui. Net jei nepavyks pasirodyti taip gerai, kaip norėtųsi, vis didesnį vaidmenį atrankose turi praktinės užduotys, kurias atlikdamas kandidatas gali parodyti savo kompetencijas, o jauniems žmonės patirties stoką gali kompensuoti parodytas ryžtas ir noras mokytis.

„Šiandien didžiausias dėmesys kreipiamas būtent į asmenines žmogaus savybes, jo potencialą ir gebėjimą greitai mokytis. Geriau daugiau potencialo ir geras asmeninių savybių rinkinys nei labai patyręs, tačiau ne itin motyvuotas ar neoptimistiškai nusiteikęs kandidatas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) atrankos projektų vadovės Lina Žebrauskienė.

Potencialas svarbiau nei patirtis

Lankstumas, noras ir užsidegimas, greita orientacija, prisitaikymas prie naujovių – šias darbdaviams ypač aktualias kandidatų savybes įvardija akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ personalo atrankų ir administravimo vadovė Rūta Katkauskaitė-Čičirkienė.

„Anksčiau svarbiausia būdavo patirtis bei reikiama kompetencija norimoms pareigoms užimti, šiuo metu tai irgi yra svarbu, tačiau nėra svarbiausia. Esminiai aspektai – kandidato noras ir gebėjimas greitai mokytis, kad įgytų reikiamos patirties bei žinių“, – pastebi R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Pasak KTU atrankos projektų vadovės L. Žebrauskienės, nors kandidatuojant į tam tikras specialisto ar vadovaujamo darbo pozicijas patirtis yra neabejotinai reikalinga ir vertinama, išsiaiškinti kandidato potencialą yra vienas svarbiausių uždavinių darbo pokalbį vedančiam atrankos specialistui.

Natūralus pokalbis vietoj šabloniško egzaminavimo

Pasak L. Žebrauskienės, po truputį keičiasi ir darbo pokalbio atmosfera bei pats pobūdis. Jei anksčiau galėdavai nuspėti, ko tavęs gali paklausti, dabar tokie „paruoštukai“ nevertingi, nes darbo pokalbiai panašėja į natūralų pokalbį, o ne formalizuotą šablonišką klausimų virtinę. Be to, atmosfera darbo pokalbių metu labai pasikeitusi.

„Anksčiau darbo pokalbiai būdavo panašesni į egzaminą su formalizuotais klausimais, dabar viskas vyksta natūraliau, tokiu būdu žmogus gali atsiskleisti daug labiau, nei atsakinėdamas į išmoktus formalius klausimus. Kuomet žmogus formaliai klausinėjamas, jis ir atsakymus tokius ruošiasi“, – sako L. Žebrauskienė.

R. Katkauskaitė-Čičirkienė neabejoja, jog kuriama teigiama atmosfera darbo pokalbių metu yra naudinga abiems pusėms. „Kandidatas pokalbio metu irgi skatinamas domėtis, klausti. Kuriama jauki atmosfera tam, jog žmogus atsiskleistų geriausiai ir jam liktų malonus įspūdis apie įmonę, atrankos procesą“, – sako personalo atrankų ir administravimo vadovė.

Koncerto „Achemos grupė“ personalo skyriaus vadovė Margarita Kozlovaitė pabrėžia, jog į darbo pokalbio metu užduodamus nešabloniškus klausimus nėra teisingų ar neteisingų atsakymų, taip tiesiog bandoma išsiaiškinti, kas kandidatui yra aktualu, kokie yra jo prioritetai.

„Užduodant tokius klausimus kaip „Įvardinkite savo pasiekimus, kuriais didžiuojatės“, tikimės atvirumo ir nuoširdumo, nes taip atsiskleidžia individualus žmogaus vidinis pasaulis – pasakodamas savo „istoriją“ ir svajones, žmogus parodo, kokiems dalykams jis iš tiesų suteikia didesnę svarbą“, – pasakoja M. Kozlovaitė.

Pasikeitęs darbo pokalbio dalyvių vaidmuo

R. Katkauskaitė-Čičirkienė pastebi, jog atrankos dalyviai tampa vis drąsesni, laisvesni ir labiau pasitikintys savimi, todėl keičiasi ne tik pats darbo pokalbio pobūdis ir eiga, bet ir jį vedančio asmens vaidmuo.

„Darbo pokalbio vedėjas nebėra dominuojantis, bei nustatantis taisykles, šiandien jis – įsiklausantis bei lanksčiai prisitaikantis“, – sako R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

Pasak pašnekovės, atranką vykdantiems specialistams darbo pokalbiams reikia ruoštis vis atidžiau, svarbu žinoti rinkos situaciją, papildomas naudas kiekvienai ieškomai pozicijai, o atsakant į kandidatų klausimus ir argumentuojant, svarbu pasitelkti konkrečius duomenis.

„Pasiruošimas darbo pokalbiui po truputį tampa tarsi pasiruošimu geroms pardavimų srities deryboms. Svarbu išmanyti, kurios pozicijos kandidatus kas labiausiai motyvuoja darbui, kas jiems svarbu renkantis organizaciją. Taip kovoje dėl talentų galima tinkamai pristatyti kodėl siūlomas darbas yra patrauklesnis, kokie yra įmonės privalumai lyginant su konkurentais“, – apie šių dienų darbo pokalbio vedimo aktualijas pasakoja R. Katkauskaitė-Čičirkienė.

L. Žebrauskienė sako, kad nors šiuo metu galima rasti labai daug medžiagos ir patarimų internete, kaip derėtų pasiruošti darbo pokalbiui, į kokius dalykus atkreipti dėmesį, patarimais aklai sekti neverta. Pasak personalo atrankos specialistės, kai žmogus atsakinėja į klausimus pagal išmoktą šabloną, tai yra gana akivaizdu.

„Šiais laikais tiek daug informacijos, jog žmogus nutolsta nuo paties savęs. Mano patarimas yra tiesiog būti nuoširdžiais, būti savimi. Bet kokiu atveju, jeigu pokalbį veda patyręs atrankos specialistas ar vadovas, jis vis tiek mokės išklausti ir supras, jei atsakymas buvo ne atviras“, – pataria L. Žebrauskienė.

Geri atrankos specialistai – ypač svarbūs

L. Žebrauskienė džiaugiasi, kad į gerąją pusę kinta ne tik darbo pokalbių atmosfera, bet ir požiūris į juos vedančius specialistus, vis daugiau dėmesio skiriant kokybiškai atrankai, o ne tik formalizuotų klausimų pateikimui.

Pasak pašnekovės, nors darbo pokalbio pobūdis keičiasi, atsiranda daugiau ir įvairesnių atrankos etapų, tokių kaip praktinės užduotys, darbo pokalbis išlieka labai svarbus ir jam reikia skirti pakankamai dėmesio.

M. Kozlovaitės teigimu, išsamus ir nuoširdus savęs atskleidimas darbo pokalbio metu yra būtina sąlyga, norint išvengti keblumų jau įsidarbinus.

„Jei neišsiaiškinsime, kokie iš tiesų yra žmogaus poreikiai ir norai ir ar jie sutampa su mūsiškiais, tuomet jis nesijaus gerai dirbdamas savo darbą, nerealizuos savęs, o tai nėra naudinga nei pačiam žmogui, nei įmonei“, – sako personalo skyriaus vadovė.