Darbo jėgos imigracijai augant, darbdaviai ragina mažinti kliūtis

Migracijos departamentui šiemet prognozuojant darbo jėgos imigracijos augimą, darbdaviai valdžią ragina mažinti institucijų, koordinuojančių užsieniečių įdarbinimą, skaičių bei supaprastinti reikalavimus. 

„Jeigu bus priimtas šiandieninis sprendimas išeliminuoti Užsienio reikalų ministeriją (iš sprendžiančių dėl užsieniečių įdarbinimo – BNS) ir palikti tik Migracijos departamentą, ir kad Lietuvoje norintys įsidarbinti žmogus galėtų tiesiai aplikuoti, daug kas atsistotų į savo vietas“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen žurnalistams sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. 

Pasak Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, svarstoma galimybė ir ieškoma būdų, kad užsieniečiams dėl leidimų gyventi arba dirbti Lietuvoje būtų galima kreiptis ne per Užsienio reikalų ministeriją. 

„Reikia sulaukti politinio sprendimo“, – po susitikimo tvirtino ji. 

„Taip pat reikia, kad būtų atsisakyta tų biurokratinių kodų, kvalifikacijų įvertinimo – reikia viską palikti darbdaviams nustatant pagrindinį kriterijų atlyginimą, kuris neturi būti mažesnis nei vidutinis atlyginimas“, – sakė D. Arlauskas.  

Pasak E. Gudzinskaitės, darbo jėgos imigracija šiemet turėtų augti, nes pernai ji sugrįžo į ikipandeminį lygį ir netgi buvo šiek tiek didesnė. 

„Imigracija darbo pagrindu šiemet turėtų augti. (...) Ta imigracija darbo pagrindu pernai sugrįžo į ikipandeminį laikotarpį ir netgi buvo šiek tiek didesnė“, – po susitikimo BNS sakė E. Gudzinskaitė. 

Pasak jos, preliminariais duomenimis, pernai leidimai gyventi išduoti apie 40-50 tūkst. atvykusių į Lietuvą užsieniečių: „Didžioji dalis yra darbo pagrindu“.   

„Įvertinus tai, ką kalba darbdaviai, kad realiai jiems reikėtų dar daugiau, vos ne dvigubai tiek pat darbuotojų, kiek yra atsivežę dabar, tai matome, kad (darbo jėgos – BNS) poreikis yra milžiniškas“, – kalbėjo ji. 

Pasak departamento direktorės, darbdaviai labiausiai susirūpinę ir jų netenkina tai, kad imigracijos procedūros yra  sudėtingos ir painios – jos dažnai keičiasi, o darbdaviai nespėja gauti aktualiausios informacijos. Taip yra todėl, kad Lietuvos pasiekiamumas užsienyje yra „komplikuotas“. 

„Mūsų ambasadų ir atstovybių tinkas yra nedidelis. Kai kur susidaro laukimo eilės, todėl atvykimas į Lietuvą ir dokumentų gavimas trunka ilgiau“, – tvirtino E. Gudzinskaitė. 

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento teigimu, jei Ukrainoje kiltų karas, šalies darbo rinka labai nukentėtų. 

„Labai stipriai gali nukentėti mūsų darbo rinkos interesai, nes, kaip skelbia Lietuvos bankas, jeigu mes norime išlaikyti gyvybišką mūsų darbo rinką tai mums reikia turėti ne mažiau 15 tūkst. įvažiuojančių ir išvažiuojančių saldo (skirtumo tarp eksporto ir importo sumos – BNS). Įvertinant tai, kad iš tų 15 tūkstančių apie pusę yra iš Ukrainos, tai jau turėsime didelę problemą“, – sakė D. Arlauskas. 

BNS