„Darbiečiai“ aptarė mokytojų streiką: prakalbo apie auditą ministerijoje, A. Navickas – apie pasitraukimą iš švietimo bendruomenės

Mokytojų streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pirmadienį apsilankęs Seimo „darbiečių“ frakcijoje tvirtina, kad nuo ketinimų nėra planuojama atsitraukti. Jo teigimu, politikai privalo tesėti duotus pažadus. Kitu atveju, akcentuoja jis, valstybė bus „demoralizuota“.

„Tada atsiranda nepasitikėjimas partijomis, kurios kelia tikslus, bei mūsų bendruomene, kuri dalyvavo, kad būtų susitarta“, – teigė A. Navickas, užsimindamas, kad pats yra pasiruošęs trauktis iš švietimo bendruomenės, jei politikai šį kartą į principingai keliamus reikalavimus neįsiklausys.

LŠDPS pirmininko pozicijos pasiklausyti susirinkę „darbiečiai“, panašu, stoja profsąjungos pusėn. Opozicijoje esanti partija ne tik svarsto trauktis iš pasirašyto susitarimo dėl švietimo, bet ir ketina pareikalauti audito ministerijoje.

„Susitarimas yra pasirašytas tarp politinių partijų, tarp Vyriausybės. Šiai dienai nėra padaryta analizė. Manau, kad artimiausiu metu mes turėtume kreiptis į kitų politinių partijų vadovus ir daryti diskusiją, kodėl nėra laikomasi susitarimo“, – susitikimo metu teigė „darbietis“ Valentinas Bukauskas.

Pasak jo, turėtų būti įvertintas ir švietimo sistemai skirtų lėšų panaudojimo klausimas. „Darbiečio“ teigimu, būtų galima kalbėti ir apie auditą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

„Mes kaip frakcija, turėtume kreiptis, kad būtų padarytas Švietimo ir mokslo ministerijos auditas. Tada mes galėtume matyti vaizdą, kur efektyviai naudojamos lėšos“, – sakė V. Bukauskas.

„Ieškokime sprendimų kaip šį klausimą spręsti efektyviai, kad susitarimo būtų laikomasi. Jei susitarimas dėl nacionalinio saugumo yra vykdomas, kodėl šis nevykdomas“, – kolegas ragino „darbietis“.

Kad reiktų atlikti gilesnę analizę dėl klausimų, kurie neramina apie streiką prabilusius mokytojus, sutiko ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Tikrai būtų galima pasvarstyti, kad būtų padaryta gilesnė analizė – auditas. Ko vertas mūsų susitarimas ir žodis, jei jis visai neatsispindi realybėje. Reikia išeiti iš klaidos, jei ji padaryta“, – pridūrė „darbietė“ I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Be to, jos teigimu, reikėtų pasiaiškinti kodėl nesutampa mokytojų profsąjungos bei ministerijos vertinimai dėl pedagogams kilusių atlyginimo masto.

Priminė, kad svarsto trauktis iš susitarimo dėl švietimo

Savo ruožtu „darbiečių“ frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas priminė, jog opozicijoje esanti partija svarsto apskritai pasitraukti iš susitarimo dėl švietimo.  

„Rugsėjo pradžioje turime susitikimą su ministru, turime partijoje rimtą diskusiją dėl pasitraukimo iš susitarimo dėl švietimo. Matome, kad tikrai daug dalykų nėra įgyvendinama“, – teigė Darbo partijos frakcijos seniūnas.

„Jei tas susitarimas esminiuose punktuose nėra įgyvendinamas, mes abejojame jo reikalingumu“, – pridūrė V. Fiodorovas.

Apie pasitraukimą iš švietimo bendruomenės užsiminęs A. Navickas: kur jūs buvote tris metus

Visgi frakcijos posėdyje daugiausiai kritikos švietimo ministrui ir politikams skriejo iš LŠDPS pirmininko.

A. Navickas piktinosi švietimo ministro nuostata, kad nerealu padidinti atlyginimus tiek, kiek ragina apie streiko planus prakalbusi profsąjunga.

„Kur jūs buvote tris metus. Kodėl mus vadinate tais, kurie kelia nerealius uždavinius bei reikalavimus. Kodėl niekas nieko nedarė“, – piktinosi A. Navickas.

LŠDPS pirmininkas sutiko, kad atliepti mokytojų lūkesčius yra sunku. Tačiau, akcentavo jis, nesilaikyti duotų pažadų valstybė tiesiog negali.

„Aišku, kad esame sudėtingoje situacijoje, jog įgyvendintume tai per vienerius metus. Nežinau, kaip įgyvendinti tai per vienerius metus. Nežinau kaip tai padarys. Bet mes nemanome atsitraukti nuo tų siekių. Nes tada kas mes esame per valstybė, jei išsikeliame uždavinius ir jų neįgyvendiname sakydami, jog jie neįgyvendinami“, – teigė A.

Navickas, pažymėdamas, kad mokytojai streikuos tol, kol bus išgirsti.  

„Jeigu mūsų tikslai bus sutrypti, esame pasiruošę streikuoti tiek, kiek reikės“, – sakė jis.

O jei valstybė į profsąjungos raginimus neįsiklausys, A. Navickas tikino, kad yra pasiruošęs trauktis iš švietimo bendruomenės.

„Aš pats svarstau galimybę, kad jei niekam nesvarbu ir nereikia, po streiko, jei į nieką nebus atsižvelgta, trauktis iš švietimo sistemos. Ko verta valstybė, jei negirdi mokytojo ir neįgyvendina sutartų tikslų“, – apibendrino A. Navickas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga praėjusios savaitės  antradienį, po susitikimo su ministru Gintautu Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.

Profesinė sąjunga trečiadienį pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Profsąjungos nariai penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines politines partijas, kviesdami susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.

LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.

LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.