Darbai prasideda nuo svajonių – duris atvėrė grupiniai globos namai

Kudirkos Naumiestyje duris atvėrė grupinio gyvenimo namai. Tai nauja paslauga, kurią pradėjo teikti Kudirkos Naumiesčio parapijos Socialinės pagalbos centras. Nors ja kol kas naudojasi tik dvi moterys, grupinio gyvenimo namuose gali gyventi iki dešimties žmonių.

Pasak Kudirkos Naumiesčio parapijos klebono kanauninko Donato Jasulaičio, naujos paslaugos būtinybę padiktavo gyvenimas. Pati pradžia buvo Senelių globos namai, įsteigti mieste prieš du dešimtmečius. Iš pradžių seneliai gyveno viename pastate, vėliau iš projektinių lėšų iškilo ir antrasis modernus korpusas. Šiandien socialinės globos įstatymuose paslaugas pradėjus grupuoti į tris lygius, Kudirkos Naumiestyje klebonas nusprendė įsteigti ir grupinius globos namus. Praėjusių metų gruodį šiai paslaugai teikti buvo suteikta licencija.
Kanauninkas D. Jasulaitis pasakojo, kad tam buvo pradėta ruoštis iš anksto. Netoli bažnyčios, prie Šešupės ir Širvintos santakos, ant paties kranto, buvo išnuomotas dviejų aukštų namas. Čia įrengti vienviečiai ir dviviečiai miegamieji kambariai dešimčiai žmonių, bendras poilsio kambarys ir virtuvė. Gyventojų patogumui abiejuose aukštuose yra tualetai ir prausyklos, o pirmajame aukšte įrengtas ir dušas. Tad pati aplinka labiau primena šeimos gyvenimą įprastuose namuose. Kol kas čia įsikūrė tik dvi moterys, perėjusios gyventi iš globos namų. Joms buityje padeda tvarkytis socialinė darbuotoja Aldona Bagdonienė.
„Čia labai smagu, kaip namuose. Per langą atsiveria nuostabus vaizdas. O vasarą bus dar smagiau – galėsime kapstytis daržuose. Turim daug planų. Ketiname pačios šiltnamyje užsiauginti salotų, ridikėlių ir kitokių daržovių“, – džiaugėsi abi moterys.
„Maistas ruošiamas globos namuose. Kol abi moterys sveikata nesiskundžia, nueiti pavalgyti į globos namus nėra sunku. Kai grupiniai globos namai pasipildys didesniu gyventojų skaičiumi, čia maistą planuojama pristatyti termosuose, – pasakojo klebonas. – Be to, čia yra ir virtuvė, skirta savarankiškam maisto gaminimui arba įgūdžių palaikymui, kad, žmogui panorėjus, socialinė darbuotoja galėtų padėti išsikepti blynų ar bulvių plokštainį. Ir tai ne iš gyvenimiško būtinumo, o dėl noro palaikyti įgūdžius. Kol kas čia niekas maisto nesigamina.“
Kanauninko D. Jasulaičio teigimu, grupiniuose globos namuose dažniausiai gyvena žmonės, kuriuos atsiunčia savivaldybė, tačiau atsiranda vienas kitas, kurie ir savo pinigėlių turi. Kadangi šie globos namai nėra surišti su teritorija, čia būtų priimti žmonės ir iš kitų rajonų, visi, kas kreiptųsi, kas norėtų čia gyventi, yra laukiami.
Kaip sužinojome, darbuotojų poreikis tiek globos, tiek ir grupinio gyvenimo namuose visiškai patenkintas, nereikia toli ieškoti – Kudirkos Naumiestyje parapijos Socialinės pagalbos centras yra pagrindinis darbdavys. Šiuo metu čia sukurtos 24 darbo vietos, o darbuotojų yra arti 30. Keletas moterų išėjusios vaiko auginimo atostogų.
„Turiu svajonę Kudirkos Naumiestyje įsteigti ir savarankiško gyvenimo namus. Tuomet čia, kaip reta kur, galėtume teikti visų trijų lygių socialines paslaugas, – teigė dvasininkas. – Logiška, kad žmonės, kurie dar gali gyventi savarankiškai ir jiems nereikalinga nuolatinė pagalba, gyventų savarankiško gyvenimo namuose. Jiems reikėtų tik šiek tiek patalkinti. Pablogėjus sveikatai, juos būtų galima perkelti į grupinio gyvenimo namus, kur būtų suteikiama intensyvesnė socialinio darbuotojo pagalba, o kai jau reikalinga kasdienė priežiūra – į globos namus.“
Be abejo, jau yra paruošta ir vizualizacija. Pirmas bandymas dalyvauti projektinėje veikloje buvo nesėkmingas, bet į ateitį su optimizmu žvelgiantis klebonas patikino, kad tam turi ateiti savo laikas. Kanauninko D. Jasulaičio galvoje sukasi ir daugiau panašių minčių. Jis svajoja apie globos namų ir miestelio žmonių sveikatinimosi centrą, kuris galėtų atsirasti neseniai įsigytose buvusios parduotuvės patalpose, esančiose visai šalia senelių globos namų. Pirmame aukšte klebonas planuoja įrengti sporto salę mankštoms, socialinių konsultacijų kabinetus, o viršuje – druskų kambarį, labai naudingą kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
„Darbai prasideda nuo svajonių. Viskas realizuojasi iš minčių, iš norų, iš siekių. Gal vėl atsiras kokių projektų. Vieni pritars, kiti prieštaraus – taip jau įprasta, – atviravo D. Jasulaitis. – Projektinės lėšos – reali pagalba, kad visi užmojai greičiau taptų kūnu. O pradėjus darbus, vėl bus daug rūpesčių, bet tai irgi yra mūsų gyvenimo dalis.“

Šakių rajono laikraštis „Draugas“