Darbą baigė 2015 – 2019 metų kadencijos Savivaldybės taryba

Paskutiniame 2015 – 2019 metų kadencijos Birštono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtinta vienuolika veiklos ataskaitų už praėjusius metus: atsiskaitė Birštono savivaldybės merė N.Dirginčienė ir Administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, švietimo, sporto bei kultūros įstaigos. Priimti ir kiti gyventojams, verslo, žemės ūkio, biudžetinių įstaigų atstovams svarbūs sprendimai.

Pritarta Birštono muziejaus projektams

Tarybos nariai pritarė trims Birštono muziejaus projektams, kurie teikiami Lietuvos kultūros tarybai Kultūros rėmimo fondo finansavimui gauti, tai – edukacinei programai „Kad aprėdai gražūs būtų“; kryždirbystės meno tradicijų sklaidos ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio ekspozicijos modernizavimo projektams. Savivaldybė įsipareigojo sėkmės atveju skirti po 10 proc. tinkamų išlaidų bendrąjį finansavimą kiekvienam projektui, iš viso per 3 tūkst. eurų. Iš fondo prašoma 19,6 tūkst. Eur.

„Versmė“ turi perspektyvą

Šiuo metu Birštono savivaldybės taryba nuosavybės teise valdo 83,52 proc. AB Birštono sanatorijos „Versmė“ akcijų, todėl naujoji bendrovės direktorė Rasa Noreikienė Tarybos nariams išsamiai pristatė įstaigos 2018 metų ūkinės veiklos rezultatus, supažindino su ateities planais.

Direktorės R.Noreikienės teigimu, svarbiausias šių metų tikslas – sėkmingai baigti sanatorijos I korpuso patalpų remontą. Akivaizdu, kad dėl statybininkų kaltės prisidėjusių papildomų darbų jis truks ilgiau, nei planuota. Tikimasi įkurtuves švęsti šių metų spalį, jos sutaps su sanatorijos „Versmė“ 50 -ties metų veiklos jubiliejumi.

Pasak direktorės, sanatorijos administracija sulaukia padėkų dėl darbuotojų profesionalumo ir aukštos kvalifikacijos, tačiau daugeliui potencialių klientų sanatorijos aplinka iki šiol nebuvo patraukli, todėl, siekiant išlaikyti nuolatinius savo klientus ir pritraukti naujų, buvo reikalinga atlikti vidaus patalpų renovaciją. Jos metu, be kitų darbų, bus suremontuota fojė tarp gyvenamojo korpuso ir valgyklos, taip pat valgyklos stogas.

Laikinai uždarius vieną sanatorijos korpusą, klientų skaičius nuo praėjusių metų liepos sumažėjo beveik 30 proc., įstaiga negavo daugiau nei 130 tūkst. eurų pelno, tačiau, anot direktorės, kiti rodikliai išliko geri. Sanatorijoje gydėsi per 7000 pacientų, iš jiems suteiktų paslaugų uždirbta 3 mln. 218 tūkst. eurų, vos 4,4 proc. mažiau, nei per ankstesnį laikotarpį. 88 proc. pajamų gauta iš antrinės reabilitacijos paslaugų. Nemažėja komercinių pacientų, pernai jų iš užsienio atvyko kiek daugiau.

Praėjusiais metais sanatorijos gydytojų atlyginimai kilo 3 proc., R.Noreikienės teigimu, ženklesniam jų padidėjimui nepakako lėšų, kadangi išaugo šilumos energijos, skalbimo ir kitų paslaugų kainos. Visgi direktorė tikisi, kad Teritorinei ligonių kasai, kaip žadama, 17 proc. padidinus paslaugų įkainius, taps įmanoma padidinti atlyginimus ir kitiems darbuotojams.

Neišsemiama futbolo tema…

Atsakydama į Tarybos nario Vytauto Šeškevičiaus paklausimą dėl futbolo tradicijų tęstinumo „Versmės“ sanatorijoje, jos direktorė sakė su nostalgija menanti tuos laikus, kai įstaiga turėjo savo futbolo komandą, netgi estradicinį ansamblį. R.Noreikienė patikino, jeigu tik iš kolektyvo kiltų gera idėja, sanatorijai „atsistojus ant kojų“ ji mielai ją paremtų.

V.Šeškevičius prie futbolo temos sugrįžo, apie poreikį Birštonui turėti suaugusiųjų futbolo komandą priminė ir svarstant švietimo bei sporto įstaigų ataskaitas. Birštono vaikų lopšelių – darželių „Vyturėlis“ ir „Giliukas“ direktorės Vitalija Adamonienė ir Regina Gustaitienė bei Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys patikino, jog futbolininkų ugdymas savivaldybėje kryptingas ir vyksta nuo mažens, per judriuosius žaidimus, o dabartinė vaikų komanda gerai užsirekomendavo tarptautinėse varžybose Vokietijoje. Futbolo ateitis priklauso jaunimui – įsitikinusi ir merė, ir dauguma Tarybos narių.

Savivaldybės administracijos direktorius V.V.Revuckas savo ataskaitoje atvirai kalbėjo, jog futbolas – imli lėšoms sporto šaka, todėl atskiros komandos išlaikymas taptų našta savivaldybei, nebent atsirastų privatus investuotojas, kuris prisiimtų visus kaštus.

Vieni objektai parduoti, jų vietoje pasiūlyti kiti

Tarybos posėdyje pakeistas Viešame aukcione parduodamo Birštono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas. Iš jo išbraukti elektroniniame aukcione parduoti šie objektai: skalbykla Birštone, Vilniaus g.; kino teatras Birštone, Jaunimo g. Už juos į savivaldybės biudžetą įplaukė bemaž 200 tūkst. eurų.

Sąrašas papildytas buvusia kino sale Jundeliškių kaime, Moravskio g. 3. Tarybos narys Juozas Aleksandravičius išreiškė nuomonę, jog perspektyvioje Jundeliškių gyvenvietėje būtų verta turėti patalpas gyventojų susibūrimams, šventėms, bendruomenės veiklai.

Merė N.Dirginčienė pasisakė už tai, kad nenaudojama salė būtų parduota. Jos teigimu, dalis Jundeliškių gyventojų priklauso Nemajūnų santalkos bendruomenei, šioje vietovėje sutelkta dauguma paslaugų, veikia Amatų centras, vyksta šventės, yra šarvojimo salė, be to, visuomenės reikmėms ketinama sutvarkyti dar vienerias apleistas gyvenvietės patalpas.

Administracijos direktoriui padėkota už gerą darbą

Savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas savo veiklos ataskaitoje už 2018 metus kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susidūrė administraciniame darbe, tai – ir skyrių reorganizacija, susijusi su geresne vaikų teisių apsauga, ir kadrų problema. Direktoriaus teigimu, du konkursai iš trijų skelbtų užimti laisvas valstybės tarnautojų vietas neįvyko dėl to, kad nebuvo pretendentų. Jo pastebėjimu, „protus“ pritraukia verslas, o viešasis sektorius tarp specialistų yra nepatrauklus. Šiuo metu savivaldybės administracijoje dirbančiųjų amžiaus vidurkis – 48 metai.

Birštonas neretai vadinamas pensininkų rojumi, net 1,5 tūkst. birštoniečių turi nuolaidų įvairioms paslaugoms korteles, vis dėlto, pasak V.V.Revucko, gyventojai nuo 18 m. iki 65 m. amžiaus sudaro didesnę dalį – 62,8 proc. Mažėja išvykstančiųjų gyventi į užsienį, daugiau žmonių į kurortą atsikelia iš kitų miestų, daugiausia (42) iš Prienų rajono, Vilniaus (16). Administracijos direktorius neslėpė, kad nors kyla problemų dėl renovuojamų namų, dalis savininkų kelia pretenzijas dėl negrąžinamos žemės, Birštonas dėl savo išskirtinės gamtos, patogios infrastruktūros ir teigiamų pokyčių viešajame gyvenime pelnė patrauklios gyvenamosios aplinkos reputaciją. Pernai miestas pripažintas vienu iš sparčiausiai pagal turistų skaičių augusiu ir lietuviškiausiu kurortu.

V.V.Revuckas pasidalino savivaldybės planais, kurie rodo, kad Birštonas dar turi pakankamai galimybių plėstis, gražintis ir tęsti aplinkos pritaikymo gyventojų bei poilsiautojų poreikiams darbus. Mieste vyksta gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų renovacija, tvarkomos, asfaltuojamos gatvės savivaldybėje, artėja PSPC slaugos skyriaus įkurtuvės, įrenginėjama vaikų žaidimo aikštelė, šiemet atsiras elektromobilių įkrovimo vietos ir kt.

Daugumos balsais Savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitai pritarta, V.V.Revuckui padėkota už sklandų darbą ir akivaizdžius rezultatus.

Merės ataskaitos tema – augančios investicijos

Detalią ataskaitą už 2018 m. veiklą Tarybai pateikė ir jos pirmininkė Nijolė Dirginčienė. Merė trumpai apžvelgė savivaldybėje jau atliktus darbus (iš viso į jos objektus investuota 70 mln. eurų įvairių šaltinių lėšų, savivaldybės dalis – 10 mln. eurų), pristatė šiuo metu vystomus ir būsimus gyvenamųjų namų, apgyvendinimo ir sveikatingumo verslo, turizmo traukos projektus, buvusios Turistinės bazės teritorijos perspektyvą, sodų bendrijos gyvenamosios aplinkos gerinimo planus.

Merė padėkojo kolegoms už bendrą darbą, išsaugotą pasitikėjimą, nors, pasak jos, Tarybos posėdžiuose netrūko ginčų, ne kartą išsiskyrė nuomonės. Ji kvietė aktyviai reikšti savo nuomones, teikti sprendimų projektus ir naujos kadencijos Tarybos darbe, juk dideliems užmojams įgyvendinti prireiks visų politikų susitelkimo (merės N.Dirginčienės veiklos ataskaitos santrauka spausdinama atskirai, – aut. pastaba).

Patvirtino nuomos kainas, vietinės rinkliavos dydžius

Taryba patvirtino Birštono gimnazijos teikiamų kompiuterių klasės, sporto ir aktų salių bei kitų patalpų nuomos paslaugų kainas. Didžiosios sporto salės nuomos kaina grupei: 1 valanda grupei – 8 eurai, varžyboms (viena diena) – 50 eurų; mažosios sporto salės nuoma grupei kainuos 5 eurus, varžyboms (viena diena) – 30 eurų. Aktų salės nuoma 1 val. atsieis 6 eurus, 1 dienai – 40 eurų.

Pritarta sprendimui patvirtinti Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti (teikti paslaugas) Birštono savivaldybės viešosiose vietose išdavimo nuostatų naują redakciją. Remiantis šiuo sprendimu, buvo patvirtinta laikinųjų prekybos, paslaugų teikimo vietų Birštono mieste schema.

Patobulinta prekybos Birštono savivaldybės viešosiose vietose leidimų išdavimo tvarka, rinkliavos dydžiai. Taip pat, atsižvelgiant į prekeivių ir paslaugų teikėjų pageidavimus, keičiama kurortinio poilsio ir turizmo sezono trukmė, paliekant tik vasaros sezoną, jį prailginant nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Iki šiol galiojo du kurortinio sezono laikotarpiai: žiemos ir vasaros.

Padidinti ir kurortinio sezono vietinės rinkliavos dydžiai: rinkliava už prekybą maisto produktais padidėjo nuo 80 eurų iki 150 eurų, už prekybą ne maisto produktais – nuo 50 eurų iki 80 eurų, už viešąjį maitinimą be sėdimų vietų – nuo 120 eurų iki 200 eurų, už viešąjį maitinimą su sėdimomis vietomis – nuo 200 eurų iki 280 eurų. Taip pat buvo padidinti ir vietinės rinkliavos dydžiai ir už prekybą miesto teritorijoje renginių metu I ir II kategorijos renginiams.

Dalė Lazauskienė

Mieli Birštono krašto žmonės,

Pasibaigus kadencijai, teikiu merės ataskaitą už 4 -verius veiklos metus. Nuo 2007 m. esu renkama Birštono savivaldybės mere ir jau tris kadencijas atsakingai atlieku savo pareigas ir tęsiu pradėtus darbus. 2019 m., jau antrą kartą rengiamų tiesioginių merų rinkimų metu, gavau birštoniečių pasitikėjimą ir esu tiesiogiai išrinkta mere ketverių metų laikotarpiui. Atstovauju Lietuvos socialdemokratų partijai, kuriai visada svarbiausia buvo ir bus Žmogus ir jo gerovė. Pasisakau už socialinį teisingumą, už kiekvieno birštoniečio orų, laimingą gyvenimą. Asmeniškai pažįstu daugelį iš Jūsų, žinau rūpesčius, problemas, siekius, idėjas miestui ir bendruomenei. Per pastaruosius ketverius metus, dirbant kartu su Jumis, pavyko nuveikti daug darbų, pasiekti, kad gyvenimo kokybė Birštone gerėtų, kad Birštonas taptų žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Akivaizdu, kad be aiškios vizijos, be ilgalaikės strategijos, be darnaus komandinio darbo to nebūtume pasiekę.

Per šį laikotarpį didžiulį dėmesį skyrėme birštoniečių gyvenimo kokybės gerinimui. Buvo rekonstruotas Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras, užbaigta Birštono gimnazijos rekonstrukcija, sutvarkytas vaikų lopšelio – darželio „Vyturėlis“ kiemas ir atnaujinta vidaus įranga. Džiaugiamės, kad į Birštoną pavyko pritraukti net 60 mln. EUR investicijas: po 30 -ties metų pagaliau naujam gyvenimui prikeltas sveikatingumo kompleksas „Vytautas mineral SPA“, atidaryti nauji „Eglės“ sanatorijos gyvenamieji korpusai, gydyklos ir SPA centras, pradėta viešbučio „Royal SPA Residence“ rekonstrukcija. Buvo rekonstruota „Tulpės“ sanatorijos „Baltoji vila“, „Versmės“ sanatorija, įpusėjo daugiafunkcio sporto centro statyba, rekonstruota Birštono miesto šarvojimo salė, seniūnijos pastatas, S. Moravskio koplyčia, bendruomenės poreikiams pritaikytos Siponių krašto bendruomenės patalpos. Pastaruoju metu buvo renovuoti 35 daugiabučiai gyvenamieji namai, rekonstruotos Birutės, Pušyno, Algirdo, Žvėrinčiaus gatvės iš naujo įrengiant arba atnaujinant šaligatvius, įgyvendintas Mokyklos gatvės įrengimo pirmasis etapas, naujai įrengta ir suremontuota 8577,6 kv.m šaligatvių ir pėsčiųjų takų, išasfaltuoti žvyrkeliai, nutiesti dviračių takai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės Birštone, Birštono Vienkiemyje ir Šaltinėnuose. Siekiant gyvenimo kokybės, buvo atnaujintos susidėvėjusios šiluminių tinklų trasos, vandentiekio, buitinių bei lietaus nuotekų tinklų linijos, modernizuoti nuotekų valymo įrengimai. Taip pat parengtas ir patvirtintas Sodų bendrijos „Rūta“ detalusis planas, parengtas darnaus judumo planas. Atidaryti nauji viešbučiai, svečių namai, SPA centrai, kaimo turizmo sodybos, grožio salonai, butikai, veiklą pradėjo daugiau nei dešimt naujų maitinimo įstaigų – dabar Birštone jų yra apie trisdešimt. Ir toliau nuosekliai siekėme, kad Birštonas būtų plėtojamas kaip sveikatos kurortas, kuriame su „Birštoniečio kortele“ lengvatas gautų ir vietos gyventojai, kad visiškai nemokamai naudotųsi sveikatinimo infrastruktūra: mineralinio vandens galerija „Birutės vila“, garinimo bokštu „Druskupis“, Kneipo sodu, džiaugtųsi sutvarkytais kurorto skverais, naujomis skulptūromis. Aktyvus privačių investicijų pritraukimas per 4 metus leido sutvarkyti dalį apleistų pastatų ir sukurti Birštone apie 600 naujų darbo vietų. Privati iniciatyva bei investicijos sukūrė visą daugybę aktyvaus laisvalaikio pramogų bei paslaugų: vandenlenčių ir batutų ant vandens parką; dviračių, paspirtukų įrangos nuomą; įvairios tematikos ekskursijas, edukacijas, degustacinius turus, skrydžius oro balionais, jodinėjimą žirgais, pasivažinėjimą karietomis bei kitas pramogas. Didžiulį dėmesį šiuo laikotarpiu skyrėme Birštono vardo garsinimui ir Birštono kurorto įvaizdžio formavimui. Džiugu, kad Birštono kurortą „atranda“ vis daugiau žmonių, kad mes, čia gyvenantys, jau dabar galime didžiuotis Birštonu!

Su visa 2015 – 2019 metų veiklos ataskaita galite susipažinti http://birstonas.lt/savivaldybe/struktura-ir-kontaktai/meras/veiklos-ataskaita/ internetiniame puslapyje arba atvykti į Birštono savivaldybę, kurioje leidiniai dalinami visiems birštoniečiams.

Nijolė Dirginčienė