Dar vienas siūlymas išslaptinti buvusius KGB bendradarbius: neliktų 75 metų slaptumo garantijos

Viešoje erdvėje diskutuojant apie politikų ketinimus išviešinti buvusius KGB bendradarbius, tokios iniciatyvos ėmėsi ir Seimo konservatoriai. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Arvydas Anušauskas kartu su frakcijos kolegomis šią savaitę įregistravo įstatymų pataisas, siūlančias išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.

Jeigu Seimas joms pritartų, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos. 

Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). 

Beje, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad įslaptinimas galimas tik tuo atveju, jeigu įslaptintų duomenų atskleidimas keltų grėsmę gyvybei. Anot A. Anušausko, įstatymas draudžia perteklinius įslaptinimus.

„Įstatymai numato slaptos ir visiškai slaptos informacijos įslaptinimo terminus (15-30 metų). Įslaptinimo nuostatų suvienodinimas ir naudojimo tvarkos nustatymas leistų, laikantis įstatymų, susipažinti su prisipažinusių asmenų pateikta informacija, juo labiau, kad nuo KGB pripažinimo neteisėtai veikiančia Lietuvos teritorijoje institucija ir likvidavimo praėjo beveik 35 metai“, – sako A. Anušauskas. 

Jo parengtos įstatyminės pataisos numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įslaptinimo terminui, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ 

Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimus įregistravęs konservatorius taip pat siūlo panaikinti ribojimus naudotis Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentais, kuriuose galimai galėjo būti informacijos apie asmenis prisipažinusius slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Anot A. Anušausko, įstatyme ir toliau liks galiojanti nuostata, kad politikai, ministrai, teisėjai, europarlamentarai, merai privalomai turi ir toliau turės deklaruoti bet kokius ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – ir neprisipažinę, ir prisipažinę. 

Įstatymų pataisas kartu su A. Anušausku teikia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kreivys, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis, Matas Maldeikis, Valdas Rakutis.

A. Anušauskas: visi be išimčių KGB dokumentai turi būti prieinami 

Pasak A. Anušausko, 1999 m. daugiau kaip 1,1 tūkst. buvusių KGB slaptų bendradarbių prisipažino, užpildė VSD parengtas anketas, aprašė verbavimo aplinkybes, verbuotojus. Jo teigimu, per ketvirtį amžiaus keitėsi ir nacionaliniai įstatymai, ir europinės duomenų apsaugos nuostatos, tad pagrindų, kurie verstų taikyti tokią priemonę neliko – visi be išimčių KGB dokumentai turi būti prieinami ir neturi būti ribojamas susipažinimas su jais. 

Įstatymo pataisas parengęs Seimo narys ragina atsižvelgti ir į tai, kad nuo KGB likvidavimo praėjo beveik 35 metai ir mažiausiai apie du trečdalius prisipažinusių asmenų Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) nėra išlikusių dokumentų, nes KGB juos naikino bei išvežė 1989-1990 m. 

Kaip pastebi parlamentaras, iki 2000 m. prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis amžiaus vidurkis siekė 58 metus, o šiuo metu jis turėtų būti gerokai didesnis – per 75. 

„Patys KGB dokumentai jau yra praradę savo aktualumą. Prisipažinusių asmenų pateikta informacija jau turi būti prieinama tyrinėtojams. Grėsmės, kurios nacionaliniam saugumui būtų kilusios iš buvusios KGB agentūros egzistuoja, tačiau pirmiausia kalbant apie neprisipažinusius KGB agentus, kurių nustatyti nebeturime galimybių ir šie įstatymai jų niekaip neįtakoja“, – sako A. Anušauskas. 

Įstatymų pataisomis jis siekia ne tik padaryti laisvai prieinamais visus KGB dokumentus, bet ir sumažinti LGGRTC bei LYA tenkančią administracinę naštą. 

Pasak A. Anušausko, šiuo metu vykdydamas įstatymų nuostatas, pagal LYA užklausimus LGGRTC turi ieškoti prisipažinusių asmenų pėdsakų KGB dokumentuose. Jo duomenimis, tokios peržiūros eilėje yra net 600 bylų, nors jose dažniausiai informacijos apie prisipažinusius asmenis ir nerandama.

Buvusios iniciatyvos dėl KGB bendradarbių išslaptinimo sulaukė Seimo teisininkų kritikos 

Dar 2018 metais Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai siūlė užbaigti liustracijos procesą ir išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos. Įžvelgęs galimą Konstitucijos pažeidimą, Seimas tam nepritarė.

Praeitoje Seimo kadencijoje tuometinės opozicijos siūlymas išslaptinti buvusius KGB bendradarbius irgi nebuvo sėkmingas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, tai numatančios įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, joje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

„Tokio įstatymo priėmimas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, juo būtų pakirstas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi, būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai“, – tuomet savo išvadoje akcentavo Seimo teisininkai.

Beveik prieš metus kadenciją baigęs Seimas ėmėsi svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius. Ši buvusio Seimo nario, „valstiečio“ Stasio Tumėno iniciatyva sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Įstatyme siūloma numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.

Kaip ELTA jau skelbė, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiomis dienomis viešojoje erdvėje kalba apie savo  iniciatyvą išviešinti KGB bendradarbių sąrašus. Tačiau Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos paruoštos tai numatančios įstatymo pataisos kol kas nėra oficialiai įregistruotos. Politiko teigimu, atlikus nežymias korekcijas, įstatymo projektas galėtų pasiekti Seimo salę jau kovo mėnesį.

2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo  įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.