Dar vienam Varėnos ąžuolui norima suteikti apsaugą

Varėnos rajono Jakėnų seniūnijoje augančiam maždaug 15 metrų aukščio apie 300 metų amžiaus ąžuolui siūloma suteikti gamtos paveldo apsaugą. Gavusi dendrologų išvadas dėl medžio būklės rajono taryba priims galutinį sprendimą.

Kaip sakė Varėnos savivaldybės Turto valdymo skyriaus specialistas Antanas Labanauskas, Pajuodikio kaime prie kelio Kareivonys-Petrauskai augantis medis būtų aštuntas į tokį sąrašą patekęs savivaldybės medis, aplink jį būtų ribojama veikla.

Jakėnų seniūnas Dainius Junevičius BNS sakė, medis yra sveikas ir išskirtinių matmenų, pavyzdžiui, kamieno apimtis apie 4,5 metro, jis vertingas dendrologiniu bei estetiniu požiūriu, o vietos gyventojai sako, kad medžiui gali būti daugiau negu 300 metų. 

Dar vienas jo išskirtinumas – 15 metrų pločio laja nėra genėta, natūraliai susiformavusi. D. Junevičiaus teigimu, gerai matomas nuo Juodžiuko ežero ąžuolas dar ypatingas tuo, kad netoli stovėjo žymaus tenoro Kirpo Petrausko namas.   

„Jis tankiai atvažiuodavo pamedžioti ir pasistatytame name apsistodavo. Paskui buvo nacionalizuotas, buvo įkurta pradinė mokykla, uždaryta prasidėjus melioracijai, dainininko dukra namą buvo atgavusi, bet dabar likę tik pamatai“, – BNS pasakojo seniūnas.  

Savivaldybės saugomų medžių sąraše dabar yra trys liepos Perlojoje ir keturi ąžuolai: Pošalčių kaime medis išskirtinis, nes dvilypis, Aladiškėse – seniausias, Kaniavoje apsaugos paprašė sklypo savininkai. Kabelių kaimo ąžuolą pernai stipriai aplaužė audra ir bus sprendžiama, ar jis atitinka saugomo medžio reikalavimus.  

A. Labanausko teigimu, dėl dirvožemio ypatumų ąžuolai Varėnoje reti. 

Ne amžius ąžuolus garsina

Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis sakė, kad lyginant su žmogaus amžiumi, Pajuodikio kaime augantis ąžuolas yra vidutinio amžiaus: „Būtų apie kokius 35 žmogaus metų“. 

S. A Davenio teigimu, reikia saugoti visus 100 metų perkopusius ąžuolus: „Jeigu nesirūpinsime, po kelių šimtų metų liks susenę medžiai.“

Kol medis neįtraukiamas į saugomų medžių sąrašą, jokie veiklos apribojimai šalia jo nėra taikomi. Paskelbus medį, augantį valstybinėje žemėje, saugomu, jo apsaugos zonoje – lajos ploto ribose ir dar 5 metrus aplink draudžiama kasti ir arti žemę, medį kirsti ar kitaip žaloti.  

Be kita ko, jeigu saugomas medis stovi dirbamoje žemėje, jos savininkai gali kreiptis dėl kompensacijų, nes jie negali dirbti sklypo ir dėl to patiria nuostolių.  

Pasak S. A Davenio, savivaldybės gamtos paveldo apsaugą gali gauti visi ąžuolai, kurių kamieno apimtis ne mažesnė kaip 3,5 metro, o valstybės – 4 metrų apimties ir 20 metrų aukščio. Jei ąžuolas storesnis negu 6 metrai, o aukštis siekia 25 metrus, toks medis gali tapti gamtos paminklu.

Tuo metu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistas Vytautas Rukas sakė, kad informacija apie saugomų ąžuolų amžių nekaupiama. Jo teigimu, ne amžius medį garsina, o kamieno storis ir aukštis. 

„Koks skirtumas, kiek metų tas ąžuolas auga? Jeigu jis įspūdingas, gražus, džiugina akį ir suteikia prieglobstį paukščiams, vabzdžiams, kerpėms, turtina biologinę įvairovę, gali būti pasodintas prieš pusšimtį metų, bet bus vertingas“, – kalbėjo tarnybos atstovas. 

Be to, pasak jo, tiksliai nustatyti medžio amžių ne visada įmanoma ir nebūtina.

„Net jei medžio kamieno šerdis nėra išpuvusi, o dauguma medžių yra senoliai, amžių nustatyti galima tik invaziniu būdu ištraukiant iš medžio kamieno kerną, t.y. dėl elementaraus smalsumo žalojant patį medį“, – BNS teigė V. Rukas. 

Pasak jo, senolius ąžuolus nupjovus irgi ne visada pavyksta nustatyti jo amžių – šerdys būna išpuvusios ir rievių suskaičiuoti nebeįmanoma. 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, dabar Lietuvoje saugomas 291 ąžuolas: savivaldybės saugomo gamtos paveldo statusą turi 81, valstybės – 210, iš kurių 11 pripažinti gamtos paminklais.