Dar viena afera dėl valstybinės žemės?

Kiekvienas širvintiškis žino, kad įvažiavus į Širvintas, miesto centre, priešais Sodrą, prie Autobusų stoties, šalia naujojo stadiono ir gydymo įstaigų yra gana didelis sklypas su statybinių blokų krūva. Kai kas prisimena, kad ten buvo žadama statyti naują polikliniką. Sako, netgi su požeminiu tuneliu į autobusų stotį. Kai kas kalba, kad ne polikliniką, o pramogų centrą su viešbučiu, restoranu ir gal net baseinu.

Kalbos kalbomis, bet aiškiai prisimename tai, kad tame sklype tūnančius griuvėsius prieš kokį dešimtmetį buvo pamėgę išgerti nevengiantys asmenys, patraukti dūmą ten prisiglausdavo ir vyresni mokiniai. Akcijų „Darom“ metu tarp tų blokų buvo randama ir švirkštų, ir butelių, ir įvairiausių įtartinų radinių. Tas valstybinės žemės sklypas kartu su tuo, kuriame buvo pastatytas siuvimo cecho, kavinės ir nakvynės namų pastatas, prieš kelis dešimtmečius buvo išnuomotas UAB „Lelija“. O „Širvintų kraštas“ rašė apie tai, kad 2015 m. pareikalavus tuomet dar visai „šviežia“ rajono mere tapusiai Živilei Pinskuvienei, UAB „Lelija“ pagaliau aptvėrė jai išnuomotą žemę tvora. Jau tuomet buvo akcentuojama, jog tokie griuvėsiai miesto centro ne tik nepuošia, bet ir kelia grėsmę gyventojų, ypač vaikų saugumui.

Aptvėrė ir pamiršo? Panašu, kad taip. Nes 2017 m. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius (Širvintų žemėtvarka) atliko patikrą, kurios metu nustatė, kad UAB „Lelija“ valstybinę žemę naudoja ne pagal paskirtį. Tuo pagrindu buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Ir… prasidėjo teismų maratonas tarp UAB „Lelija“ ir Nacionalinės žemės tarnybos, kuris trunka jau trečius metus.

Apie tai, kad sausio 16 d. buvo tikimasi pasiekti finišo tiesiąją teisme, savo socialinio tinklo Facebook paskyroje gana išsamiai rašė Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Ji pateikė nemaža detalių, kurias paprašėme pakomentuoti ir atsakyti į keletą klausimų.

-Gerb. mere, mūsų skaitytojams kyla klausimų, kodėl dėl to žemės sklypo kyla tokios aistros, nuėjusios net iki teismų?

-Paaiškinsiu labai paprastai. Pvz., vyko naujojo stadiono statybos. Tiek projektuotojams, tiek Savivaldybės specialistams buvo aišku, kad žiūrovų tribūnas būtų buvę geriau statyti priešingoje pusėje – tam, kad stebint varžybas saulė nepliekstų į akis. Tačiau rankos buvo suvaržytos – valstybinės žemės sklypas jau kelis dešimtmečius išnuomotas UAB „Lelijai“. Ir čia tik vienas pavyzdys. Jei ši žemė būtų grąžinta valstybei, Savivaldybė galėtų planuoti čia ir kitus projektus. Be to dažnai sulaukiame ir investuotojų, kurie domisi, ieško galimybių kurtis Širvintų rajone. O Savivaldybei labai svarbu sudaryti sąlygas ir palaikyti iniciatyvas, kurios būtų naudingos Širvintų krašto žmonėms: naujų darbo vietų kūrimas, reikalingų paslaugų plėtra.

Suprantama, Savivaldybės pareiga skatinti ir palaikyti verslą. Susitikimų ir diskusijų su UAB „Lelija“ buvo daugybė. Tačiau ar galima tikėti dešimtis metų trunkančiais pažadais, kad verslas kažką darys, kai savo akimis matome, kad nieko nedaroma? Ir šioje istorijoje nuo pat pradžių pasisakiau už tai, kad mažasis žemės sklypas (šalia „Lelijos“ pastato, apsodintas tujomis) turi likti įmonei, nes veikla ten yra vykdoma ir į tai neatsižvelgti tikrai negalime.

Aš palaikau Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus poziciją, kad negalime užmerkti akis prieš teisės aktų pažeidimus ir mūsų miesto centre valstybinį sklypą laikyti tik tam, kad sandėliuotume kažkieno privačius griuvėsius. Ši valstybinė žemė gali ir turi tarnauti visuomenės poreikiams, Širvintų žmonėms.

-Pastaruoju metu šio sklypo ir teismo su UAB „Lelija“ tema pasisakote gana dažnai ir griežtai. Kodėl?

-Visų pirma, todėl, kad žinau, jog širvintiškiams tai – skaudi tema. Ir todėl, kad esu tvirtos nuomonės, jog įstatymų nesilaikymui nuolaidų niekam neturi būti. Nuo nuomos sutarties dešimtys metų praėjo, o žemė, kuri priklauso valstybei, kuri gali tarnauti visiems širvintiškiams, stovi nenaudojama. Širvintų r. savivaldybė visokeriopai palaiko Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrių, kurio atstovai nutraukė nuomos sutartį. Turime ginti viešąjį interesą. Tačiau ši istorija kelia daug įtarimų, netgi minčių apie galimą korupciją, todėl pasirinkau kelią eiti „Va bank“ ir ją viešinti visais įmanomais būdais.

-Ką turite omeny, minėdama galimą korupciją ir įtarimus?

-UAB „Lelija“ dar 2017 m. kreipėsi į teismą dėl Širvintų žemėtvarkos nutrauktos nuomos sutarties. Privatininkai siūlo sudaryti taikos sutartį. Žinoma, jų sąlyga – kad valstybinė žemė jiems būtų grąžinta. Širvintų nacionalinei žemės tarnybai griežtai nesutikus, UAB „Lelija“ kažkodėl kreipiasi į centrinę Nacionalinę žemės tarnybą Vilniuje. O ten valdininkų pozicija įtartinai ima keistis. Pavyzdžiui, galiu pateikiu vieną faktą: 2019 m. gegužės mėnesį gauname centrinės NŽT Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjo Olego Kalužino raštą, kuriuo mes informuojami, kad UAB „Lelija” siūloma taikos sutartis neatitinka valstybės interesų. Tačiau po dviejų dienų (!!!) jo pozicija pasikeičia: kitu raštu jau pranešama, kad centrinė Nacionalinė žemės tarnyba mato galimybių sudaryti taikos susitarimą. Taip pat įtarimų kelia, kodėl „tempiama guma“ ir stoja teisminiai procesai? Pavyzdžiui, UAB „Lelijai“ prašant, teismai buvo atidedami, nes kažkam atostogos, šventės ar net… rinkimai… Tad ir kyla klausimai, kas, kaip, kodėl. O kartu ir pozicija – kad taip būti negali.

-Ar dėl to kreipėtės pagalbos ir į Žemės ūkio ministeriją?

-Apie šią situaciją esu kalbėjusi jau anksčiau: ir Žemės ūkio ministerijoje, ir Vyriausybėje, ir kai Širvintose lankėsi Teisingumo ministras. Džiaugiuosi, kad šį kartą viešai pristačius šią istoriją, reakcijos į savo prašymą sulaukiau labai greitai. Jau kitą dieną po mano pranešimo socialiniame tinkle kartu su Širvintų ir Vilniaus Nacionalinės žemės tarnybos atstovais buvome pakviesti į Žemės ūkio ministeriją. Kanclerio pareigas einantis JurijKornijenko išklausęs visas šalis išsakė ir savo poziciją – kad šioje situacijoje yra svarbiausia apginti valstybės interesą.

-Ar susitikimas buvo naudingas? Ką pavyko nuspręsti?

-Po susitikimo Žemės ūkio ministerijoje reziumė pateikti gana sudėtinga. Aišku viena – aš, kaip Širvintų rajono savivaldybės atstovė, ir toliau palaikysiu aiškiai Širvintų Nacionalinės žemės tarnybos teisininkės išreikštą poziciją – ginti viešąjį interesą ir nesitaikstyti su įstatymų pažeidimais.

Susitikime susidariau nuomonę, kad centrinės Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas ir Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjas Olegas Kalužinas yra kitoje barikadų pusėje ir buvo linkę nusileisti UAB „Lelijos“ reikalavimams. Tačiau po savaitės buvome pakviesti į dar vieną susitikimą, tik jau su UAB „Lelijos“ atstovais.

-Galbūt susitikus visoms trims šalims pavyko prieiti konkretesnius sprendimus?

Antrojo susitikimo, kažkodėl perkeltas iš Žemės ūkio ministerijos į centrinę Nacionalinės žemės tarnybos būstinę, sulaukėme NŽT direktoriaus Laimono Čiako ir Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjo Olego Kalužino išsakytos pozicijos – sugrįžta prie to, kad jų įstaiga nemato taikos galimybių ir sklypas Širvintose turi būti grąžintas valstybei.

-Dėl to jau būtų galima džiaugtis?Tačiau minėjote, jog kažkas tame susitikime buvo ne taip?

-Dažnai dalyvauju įvairiuose oficialiuose susitikimuose. Vyriausybėje, ministerijose, kitose valstybinėse institucijose. Man įprasta, kad tokie susitikimai yra protokoluojami. Juo labiau, kad sprendžiamas valstybinės žemės klausimas. Ne kažkokio privataus, asmeninio sklypo. Šiame susitikime dalyvavo trys šalys – valstybinė institucija, savivaldybė ir verslas. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos centrinėje būstinėje buvo kitaip. Niekas neprotokolavo. Taigi, atsiklausę visų dalyvaujančių, garso įrašu protokolavome mes patys su Savivaldybės teisininku. Nors ir buvau įspėta, kad jokios susitikimo diskusijos detalės negali būti viešinamos. Sakykit, kas čia per paslaptys, kai kalba eina apie valstybės interesą, apie VALSTYBINĖS žemės sklypą? Žmonės turi tai žinoti. O yla iš maišo labai greitai išlindo.

-Jau kitą dieną vyko teismo posėdis. Ar sulaukėte nutarties?

-Deja, paskutinė naktis prieš teismą po susitikimo NŽT nebuvo lemiama – tvirta centrinės Nacionalinės žemės tarnybos nuostata nepasirašyti taikos sutarties su UAB „Lelija“ teismo nepasiekė. Užtai teismą sėkmingai pasiekė dar vienas UAB „Lelijos“ prašymas – VĖL ATIDĖTI TREČIUS METUS VYKSTANČIOS BYLOS SVARSTYMĄ. Ir jis buvo patenkintas. Bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2020 m. kovo 5 d.

-Kaip manote, kodėl protokoluojamame susitikime buvo sakoma viena, o daroma kitaip?

-Galbūt todėl ir kyla mintys apie galimus susitarimus „po stalu“. Manau, kad centrinės NŽT vadovai tiesiog negina valstybės intereso, apie kurį mums kalbėjo ir Žemės ūkio ministerijos kancleris.

-Ką darysite toliau? Kaip klostysis ši byla?

-Suprantu, kad šioje situacijoje aš tampu ta labai „nepatogia“ trečiąja šalimi. Tačiau galiu patikinti kiekvieną – turiu užtikrintus trejus metus darbo šioje kadencijoje. Mano pareiga yra atstovauti Širvintų rajono gyventojų interesams ir aš to sieksiu visomis išgalėmis. Dar praeitą savaitę sušaukiau darbo grupę parengti ir atitinkamoms institucijoms pateikti dokumentus dėl galimo piktnaudžiavimo. O širvintiškius apie šios istorijos eigą informuosiu.

Širvintų krašto inf.