Danų premjerė bando susisiekti su D. Trumpu dėl jo komentarų apie Grenlandiją

Danų ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad bando susisiekti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl jo pareikšto noro perimti Grenlandijos kontrolę.

Danija teigė, kad į šias pastabas žiūrima rimtai.

D. Trumpas, kurio inauguracija įvyks sausio 20 dieną, antradienį spaudos konferencijoje neatmetė karinės intervencijos dėl Panamos kanalo ir Grenlandijos – sakė norįs, kad JAV kontroliuotų abu.

Danija teigė esanti atvira deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl JAV interesų Arktyje, tačiau ministrė pirmininkė tvirtino, kad „Grenlandija priklauso grenlandams“.

Europos lyderiai taip pat palaikė Arkties salos – autonominės Danijos valdos – suverenitetą. Rusija išreiškė susirūpinimą dėl taikos ir stabilumo išlaikymo regione.

M. Frederiksen ketvirtadienį į pasitarimą sušaukė Danijos parlamentinių partijų vadovus, tarp jų du Grenlandijos atstovus, kad informuotų juos apie vyriausybės veiksmus.

Po dvi valandas trukusio pasitarimo paaiškėjo nedaug detalių, tačiau M. Frederiksen žurnalistams sakė, kad jos biuras paprašė pokalbio su D. Trumpu, nors jis dar neįvyko.

„Mes pasiūlėme pasikalbėti tarpusavyje. Nemanau, kad įvyks kas nors konkretaus iki išrinktasis prezidentas pradės eiti pareigas“, – sakė ji.

Premjerė pakartojo nemananti, kad D. Trumpas bandys jėga užgrobti Grenlandiją.

„Neturime pagrindo manyti, kad taip nutiks“, – sakė ji. 

Dešiniojo sparno Danijos liaudies partijos vadovas Mortenas Messerschmidtas televizijai TV2 po derybų sakė, jog yra „visiškai įsitikinęs, kad (Danijos) vyriausybė nori glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis (...), mūsų svarbiausia ekonomine ir gynybine politine sąjungininke“.

Kita dešiniojo sparno lyderė, Inger Stojberg iš Danijos demokratų partijos, pareiškė, jog jai susidarė įspūdis, kad vyriausybė „neturi jokio konkretaus plano“ ir atrodo paralyžiuota.

„Tikiuosi, kad vyriausybė bus aktyvesnė D. Trumpo atžvilgiu, kai jis pradės eiti pareigas“, – teigė ji.

Viena iš Grenlandijos atstovų Aki-Mathilda Hoegh-Dam gyrė M. Frederiksen už gerą dialogą.

„Manau, jog svarbu išlaikyti šaltą protą ir prisiminti, kad mus sieja (...) gera partnerystė, ir tai jos nekeičia“, – pažymėjo ji. 

Prieš pasitarimą danų užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas žurnalistams sakė, kad Danija neturi jokių ambicijų eskaluoti žodžių karą su į Ovalųjį kabinetą keliaujančiu prezidentu“.

Vertina rimtai, bet ne pažodžiui

„Asmeniškai manau, kad Trumpą reikia vertinti labai rimtai, bet nebūtinai pažodžiui. Mes jį vertiname taip rimtai, kad dėl to dirbame“, – pridūrė jis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį atmetė galimybę, kad JAV gali karine jėga užimti Grenlandiją. 

Ji pridūrė, kad D. Trumpo pastabos buvo „labiau žinia (...) kitiems didiesiems pasaulio žaidėjams“.

Dėl klimato kaitos tirpstant ledynams ir atsiveriant naujiems laivybos keliams, Arktyje didėja Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Rusijos konkurencija.

Nepriklausomybės nuo Danijos siekianti Grenlandija yra įsikūrusi ne tik strategiškai svarbioje vietoje, bet ir turi didžiulius naudingųjų iškasenų bei naftos išteklius, nors naftos ir urano žvalgymas yra uždraustas.

Šiaurės vakarų Grenlandijoje veikia Jungtinių Valstijų karinė bazė. 

2019 metais, per pirmąją savo prezidento kadenciją, D. Trumpas pirmą kartą pareiškė norįs prisijungti Grenlandiją. Tačiau Grenlandija ir Danija greitai atmetė šį pasiūlymą.

Grenlandų ministras pirmininkas Mute Egede ketvirtadienį Kopenhagoje pareiškė, kad teritorija „įžengia į naują erą, į naujus metus, kai Grenlandija atsiduria pasaulio centre“.

Trečiadienį paskelbtame pareiškime vyriausybė teigė, kad „Grenlandijos plėtrą ir ateitį sprendžia tik jos gyventojai“.

Kartu ji pareiškė, kad ir toliau bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis „kaip su viena iš mūsų artimiausių partnerių“.