Dantų traumos vasarą: gydytoja paaiškino, kodėl net nejaučiant skausmo negalima delsti

Vasara – metas, kai norisi šypsotis plačiai ir be rūpesčių. Aktyvios pramogos, pasivažinėjimai dviračiais ar riedučiais, žaidimai kieme ir sporto aikštelėse suteikia daug džiaugsmo, bet kartais atneša ir tam tikrų iššūkių. Vienas jų – dantų traumos. Jos įvyksta netikėtai, o tinkamai nesureagavus gali palikti pėdsaką ilgam.

Apie tai, kaip elgtis patyrus danties traumą, kuo skiriasi pieninių ir nuolatinių dantų pažeidimai, kodėl pavojinga manyti, kad „jeigu neskauda – viskas gerai“ ir kodėl būtini ilgalaikiai kontroliniai vizitai, kalbamės su endodontijoje besispecializuojančia gydytoja odontologe Austėja Kalkiene.  

Dažniausi – priekinių dantų pažeidimai

Pasak pašnekovės, nors dantų traumos nepriklauso nuo sezono, vasarą jų neišvengiame dėl aktyvesnio gyvenimo ritmo. „Dažniausiai tai nekomplikuoti danties vainiko lūžiai – paprasčiau sakant, nuskilusi dalis danties. Dažniau nukenčia viršutiniai priekiniai dantys, tačiau gali lūžti ir iltiniai, ir šoniniai“, – aiškina A. Kalkienė.

Ne visos traumos vienodos. Jei lūžis nekomplikuotas, pažeidžiamas tik emalis ar emalis su dentinu, žmogus gali jausti jautrumą arba diskomfortą dėl pakitusios danties išvaizdos. Tačiau esant komplikuotam lūžiui atsiveria danties pulpa – tai sukelia matomą kraujavimą ir stiprų skausmą.

Vaikų atveju pieniniai dantys traumos metu gali būti išmušti ar įmušti į žandikaulį. Nuolatinių dantų pažeidimai – pavojingesni, nes gali apimti šaknų lūžius, šaknies padėties pasikeitimus ar danties įsimušimą giliai į kaulą. „Blogiausia, kas gali nutikti nuolatiniam dančiui – visiškas jo išmušimas“, – pabrėžia gydytoja.

Jeigu neskauda – viskas gerai? 

Pasak A. Kalkienės, tai vienas dažniausių mitų. 

„Mūsų organizmas geba prisitaikyti prie įvairių situacijų ir pats spręsti problemas. Todėl neretai po danties traumos, kai praeina ūmi fazė – sumažėja patinimas, skausmas, jautrumas, sugyja minkštieji audiniai – dantis atrodo visiškai sveikas ir nesukelia jokių simptomų. Tačiau tai nereiškia, kad viduje viskas gerai. Vizualiai odontologas gali įvertinti tik tai, kas matoma burnoje – danties paviršių ir aplinkinius audinius. Tačiau kas nutiko šaknyje, be papildomų tyrimų lieka nematoma. Šaknis gali būti skilusi ar lūžusi, ir kurį laiką žmogus nieko nepajus“, – aiškina specialistė.

Labai svarbi danties dalis – pulpa. Jei ji nustoja būti gyvybinga (nekrozuoja), viduje esantis negyvas audinys gali sukelti uždegimą, kuris išplinta už šaknies viršūnės. Ankstyvoje stadijoje pats žmogus to nepastebės – nebent vėliau dantis pakeis spalvą, tačiau tuomet pažeidimai dažniausiai jau būna pažengę. Kartais po traumos organizmas tarsi „apsisaugo“ – siaurina ir uždaro danties kanalą. Dėl to kaupiasi daugiau dentino, ir dantis laikui bėgant gali įgauti gelsvesnį atspalvį. Tokiu atveju svarbu nustatyti priežastį, o ne mėginti sręsti problemą atliekant balinimą.

Kita nematoma pasekmė – šaknų tirpimas (rezorbcija). Jis gali būti vidinis arba išorinis ir dažniausiai atsiranda, jei trauma pažeidė šaknį dengiantį cementą. Šis procesas kurį laiką gali vykti be simptomų (jie atsiranda nebent tada, kai pažeidimas jau pasiekia pulpą), ir paaiškėti tik rentgeno tyrimo metu. 

„Laimei, tokios komplikacijos yra retos, bet vis tiek būtina prisiminti: geriausias gydymas – profilaktika. Todėl po bet kokios danties traumos verta nedelsti ir pasitikrinti, kad problemos būtų pastebėtos anksti“, – pabrėžia gydytoja odontologė.

Ką daryti pirmosiomis minutėmis po traumos

Svarbiausia – pasistengti išlaikyti ramybę ir įvertinti, kas tiksliai įvyko. Dantų traumos dažnai būna susijusios su minkštųjų audinių pažeidimu, todėl burnoje gali būti kraujo. Pirmiausia, nesvarbu, ar traumą patyrė vaikas, ar suaugęs, reikėtų apvalyti veidą ir švelniai praskalauti burną, kad matytųsi pažeidimas.

Jei matomas nedidelis lūžis be stipraus skausmo, greičiausiai jis bus nekomplikuotas, tačiau ir šiuo atveju, atsiradus galimybei, reikia kreiptis į odontologą. Jei lūžęs dantis skausmingas, o ant jo matomas raudonas taškelis, tikėtina, kad atsivėrė pulpa – tokiu atveju vykti pas gydytoją būtina kuo skubiau. Jei po traumos visi dantys atrodo vietoje, nėra nuskilimų, vertėtų švelniai patikrinti, ar dantys netapo paslankūs arba nepasikeitė jų padėtis. Pastebėjus pokyčius, taip pat reikia kreiptis į odontologijos kliniką.

Visiškai išmušus dantį, svarbiausia jį surasti. Tada, laikant už vainiko ir neliečiant šaknies, dantį reikėtų atsargiai nuplauti po šaltu vandeniu ir įstatyti į buvusią vietą. Svarbu mechaniškai neliesti ir nesistengti nugremžti šaknies paviršiaus, jei jis atrodo nelygus, kad nepažeistumėte danties raiščio. Jei turite sterilų tvarstelį, uždėkite jį ant įstatyto danties, sukąskite ir nedelsdami vykite į odontologijos kliniką. Jei nežinote, kaip tiksliai įstatyti dantį, saugiausia jį laikyti burnoje tarp lūpos ar skruosto ir dantenų, kad jis būtų apgaubtas seilėmis. Dantis turėtų būti grąžintas į vietą per valandą – tuomet prigijimo tikimybė didžiausia. Po atstatymo dantis dažniausiai sutvirtinamas įtvaru 2–6 savaitėms, o vėliau toliau stebimas.

„Jeigu pieninis dantis išmuštas mažam, 2–3 metų, vaikui, danties burnoje jis nepalaikys. Tokiu atveju geriausia dantį įdėti į sterilų indelį su vaiko seilėmis arba karvės pienu ir kuo greičiau vykti į kliniką. Vaiko reikėtų paprašyti bent sukąsti sterilų tvarstelį – tai pristabdys kraujavimą ir sumažins bakterijų patekimą į pažeistą vietą. Labai svarbu neliesti pačios žaizdos, kad nepažeistumėte likusių struktūrų“, – aiškina gydytoja odontologė.

Kodėl po traumos būtina apsilankyti pas odontologą

Net ir nedidelė danties trauma gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu nelaukti ir kuo greičiau apsilankyti pas odontologą. „Danties maitintojas ir gyvybės šaltinis yra pulpa – nuo jos priklauso, kiek dantis bus aprūpintas medžiagomis, kiek turės atsparumo ir kiek ilgai galės išlikti sveikas“, – sako A. Kalkienė.

Pažeidus pulpą ir nesuteikus pagalbos, gali prasidėti minkštųjų audinių žūtis (nekrozė), uždegimas arba šaknies tirpimas (rezorbcija), jei buvo pažeistas ją dengiantis cementas. Šios būklės dažnai vystosi be simptomų, todėl pacientas ilgą laiką gali net neįtarti, kad problema progresuoja.

Svarbu ir tai, kad gydytojas užfiksuotų traumą, sudarytų stebėjimo planą, pateiktų konkrečių rekomendacijų, kurias atsakingai vykdant galima išvengti ilgalaikių problemų. „Neretai pasitaiko situacijų, kai pacientas ateina dėl visai kitos priežasties, o rentgeno nuotraukoje aptinkame uždegimą ar rezorbciją – ir paaiškėja, kad priežastis buvo sena, neindetifikuota trauma“, – pastebi gydytoja odontologė.

Nesikreipiant laiku, pasekmės gali būti rimtos – infekcija dėl žuvusių audinių, vidinė ar išorinė rezorbcija, danties padėties pokyčiai, ypač jei jis nebuvo sutvirtintas po traumos. Tokias problemas gydyti įmanoma tik iki tam tikros stadijos, todėl vėlyva diagnostika dažniausiai reiškia sudėtingesnį gydymą ir mažesnę sėkmės tikimybę.

Jautriausi – dantys su dar nesusiformavusiomis šaknimis

Ypatingo dėmesio reikalauja pažeisti vaikų nuolatiniai dantys su dar nesusiformavusiomis šaknimis. 

„Tokiais atvejais gydytojo tikslas – išsaugoti pulpą gyvybingą, kad šaknis galėtų pilnai susiformuoti. Jei audiniai žūsta per anksti, siekiant atkurti kraujotaką danties šaknies kanale tenka taikyti sudėtingą gydymą – revaskuliarizaciją, tačiau ne visada jis būna sėkmingas. Todėl vaikams nuo 6 iki 15 metų po bet kokios dantų traumos ypač svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą“, – pabrėžia A. Kalkienė.

Ilgalaikis stebėjimas – net iki ketverių metų

Danties sveikata po traumos vertinama ne vieną mėnesį. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, pirmaisiais metais danties būklė stebima intensyviausiai, vėliau kasmetiniai kontroliniai vizitai gali būti skiriami 2–4 metus. „Atstačius dantį, mes tik sudarome sąlygas organizmui gyti. Galutinis rezultatas priklauso nuo laiko ir kontrolės“, – aiškina gydytoja.

Kontrolinių vizitų metu atliekami rentgeno tyrimai, vertinamas danties gyvybingumas, jautrumas, padėtis, periodonto būklė.

Nuo paciento priklauso daug

Pasak A. Kalkienės, po traumos svarbiausi paciento veiksmai – nedelsiant kreiptis į odontologą ir tausoti pažeistą dantį: vengti kieto ar kontrastingo (labai karšto, po to – šalto) maisto, stengtis palaikyti nepriekaištingą burnos higieną. 

Pataria pasiruošti iš anksto

Gydytoja pabrėžia, kad aktyvus gyvenimo būdas yra naudingas tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, ypač vaikams. Tačiau kartu svarbu laikytis saugumo taisyklių ir mokyti jų vaikus. 

„Jei esate gamtoje, patarčiau turėti pagrindines pirmos pagalbos priemones – sterilių tvarstelių, dezinfekcinį skystį, paprasto geriamojo vandens. Tai leis greitai apvalyti burnos sritį, praskalauti burną ar nuplauti rastą dantį“, – sako A. Kalkienė.

Traumos atveju svarbiausia – nepanikuoti ir išlaikyti savitvardą. Pravartu turėti odontologo kontaktą, kuriam prireikus galėtumėte paskambinti pasitarti.