Daningo-Kriugerio efektas: kodėl kvaili žmonės mano esantys protingi?

Kiekvienas mūsų pažįstame ką nors, kas laiko save protingesniu, nei yra iš tikrųjų. Bet pirmiau, nei imsite žvelgti į tokius žmones iš aukšto, įsitikinkite, jog jums pačiam nėra būdingas Daningo-Kriugerio efektas.

Šį efektą grindžiančią teoriją sukūrė Deividas Daningas (David Dunning) ir Džastinas Kriugeris (Justin Kruger), Kornelio universiteto mokslininkai. Jie atkreipė dėmesį, jog minėtas mąstysenos poslinkis įvyksta, kai žmonėms nesiseka teisingai įvertinti savo kompetencijos (arba nekompetencijos) lygio vienoje ar kitoje žinių arba veiklos srityje, dėl to jie klaidingai laiko save kompetentingesniais, negu yra iš tikrųjų.

Dažnai apie šią teoriją kalbama kaip apie „kvailumo tašką“. „Kvailumo taškas“ – tai tas taškas, kuriame jums pakanka žinių tam tikra tema, kad pajustumėte norą apie tai kalbėti, bet nepakanka išminties ir įgūdžių surinkti visus faktus ir sužinoti šiek tiek daugiau.

Kas gi tai yra – tas Daningo-Kriugerio efektas?

Toks psichologinis įvykis, kai žmogus tiki, jog jis protingesnis ir kompetentingesnis, nei yra iš tiesų, pirmą sykį buvo identifikuotas 1999 metų tyrime „Kvailiai, kurie neįtaria savo kvailumo: kaip savo nekompetentingumo vertinimo problema sukelia išpūstą savivertę“.

Šiame tyrime parodyta, kad žmonės, turintys per žemus įgūdžius kurioje nors srityje, nesugeba būti pakankamai savikritiški, kad suvoktų, kokie jų gebėjimai iš tiesų menki. Tad jie ima pervertinti savo turimas žinias bei įgūdžius.

Paprasčiau tariant, tai tas atvejis, kai „žmonės pernelyg kvaili, kad suvoktų, kokie jie kvaili“.

Kaip Daningas ir Kriugeris patikrino savo hipotezę?

D. Daningas ir D. Kriugeris sukūrė savo teoriją atlikę tyrimus, per kuriuos paprašė dalyvių atlikti keletą testų. Jais tikrino loginius gebėjimus, humorą, mokslinių terminų bei gramatikos žinias. Jie atrado, kad tie dalyviai, kurie atlikdami testus pasirodė geriau už kitus, per žemai vertindavo savo gebėjimus. Kita vertus, tie dalyviai, kurie pasirodė anaiptol ne puikiai, buvo įsitikinę, kad jiems sekasi gerai. Tad buvo padaryta tokia išvada: kuo prastesni žmogaus kognityviniai gebėjimai, tuo prastesnis tokio dalyvio gebėjimas įvertinti ir savo paties kompetencijas.

Pavyzdžiui, per vieną iš eksperimentų tyrėjai klausė dalyvių, ar jie žino tam tikrus techninius terminus bei koncepcijas. Beje, kai kurie punktai terminų sąrašuose buvo paprasčiausiai išgalvoti. Mokslininkai atrado, jog:

Ką gi atrado mokslininkai?

D. Daningas ir D. Kriugeris pastebėjo, kad pavojingiausia situacija, kai subjektas ne absoliučiai nieko nežino kokia nors tema, o žino, bet nedaug.

Ši idėja nėra nauja. Frazės „mažos žinios itin pavojingos“ autoriumi įprastai laikomas Aleksandras Poupas (Alexander Pope), kuris pavartojo ją savo veikale „Apie kritiką“ dar 1709 metais.

Kaip teigė rašytojas humoristas Džošas Bilingsas (Josh Billings):

Jums nutinka nemalonumų ne dėl to, kad jūs ko nors nežinote, o dėl to, kad esate įsitikinę, jog žinote apie tam tikrą dalyką viską, nors iš tiesų taip nėra.

Deja, bet ši problema neturi paprasto sprendimo. Pasak D. Daningo, „norint, kad mažai išmanantys žmonės suvoktų savo žinių trūkumą, jiems ir reikia būtent tų žinių, kurių jiems trūksta“.

Įdomu, jog D. Daningas bei D. Kriugeris įrodė: kai tik jūs pradedate geriau suvokti kurią nors temą arba įgyjate tam tikros veiklos įgūdžių, jūs imate savo žinias bei gebėjimus vertinti mažiau pasitikėdami savimi. Kuo toliau, tuo labiau imate įsisąmoninti, kiek visko dar nežinote. Kai tik išgyvenate tokį jausmą, pradeda veikti visiškai kitas psichologinis efektas, vadinamas „Apsišaukėlio sindromu“.

Kuomet Daningo-Kriugerio efektas kelia pavojų

Ir nors stebėti, kaip kai kurie asmenys viešumoje elgiasi kvailai, yra gana smagu, būna ir tokių situacijų, kai Daningo-Kriugerio efektas gali tapti tikrų grėsmių priežastimi.

Pavyzdžiui, gydytojai pastebėjo, jog pagyvenę žmonės atsisako daryti fizinius pratimus, kuriais galėtų sumažinti patiriamus skausmus, net tais atvejais, kai tai pati efektyviausia priemonė. O taip jie elgiasi, nes klaidingai mano, jog fizinis diskomfortas, kurį jaučia po pratimų, reiškia, jog jiems tik pasidarė dar blogiau. Todėl jie nusprendžia išvis nieko nedaryti.

Na, o jeigu reikia pateikti rimtesnį pavyzdį, daugelis motinų Indijoje laikosi nuomonės, jog kūdikiams diarėją sukelia vandens perteklius. Todėl susirgusiems vaikams jos neduoda skysčių. Tai labai pavojingas įsitikinimas, nes tam tikrais atvejais gali sukelti rimtą dehidrataciją ar net privesti iki mirties.

Ir štai dar vienas pavyzdys: ekspertai mano, jog 2008 metų ekonomikos krizė iš dalies kilo dėl perdėto finansininkų bei jų klientų pasitikėjimo savimi.

Keletas minčių pamąstymui

Be abejo, dauguma atvejų suvokti, ko tu nežinai, yra labai sudėtinga, o gal ir apskritai neįmanoma. Tarkime, jeigu kas nors nežino gramatikos taisyklių, kaip jis gali suprasti, jog savo laiške dešimt kartų tų taisyklių nesilaikė?

Veikiausiai visi mes turime tokių temų, apie kurias klaidingai manome žinantys daugiau, negu yra iš tikrųjų. Arba turime tokių hobių, kuriuose save laikome tikrais profesionalais (o tai gali būti, švelniai tariant, ne tiesa). Tad prieš dalydamiesi savo neįtikėtinai svarbia nuomone retsykiais patikrinkite, kiek jūsų teiginiai atitinka tikrovę. Dėl visa ko.

VMarkus