„Dangės krantines“ papuošė Autentiškumo ženklas

Antradienį uostamiestyje ant „Dangės krantinių“ fasado atidengtas Autentiškumo ženklas, kuris projektui buvo suteiktas dar šių metų pavasarį. Miesto valdžia ir paveldosaugininkai neabejoja, kad šis pastatas ne tik papuoš Klaipėdos senamiestį, bet ir taps pavyzdžiu kitiems nekilnojamojo turto vystytojams.

Šventės metu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pasidžiaugė, jog prieš porą metų asociacija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos inicijavo nekilnojamojo turto objektų autentiškumo vertinimo programą, kurioje taip puikiai buvo įvertintas „Dangės krantinių“ projektas.

Įkvėps ir kitus?

„Nors autentiškumo sertifikatas „Dangės krantinių“ projektui buvo įteiktas dar pavasarį, pagaliau jis gaus fizinį įvertinimą ir bus papuoštas lentele. Detaliai išnagrinėjus šį projektą, buvo prieita išvada, jog šis pastatas ir visa jo teritorija yra labai svarbi Klaipėdai, - prisiminė M. Statulevičius. - Džiaugiamės, jog šis pavyzdys jau suteikė postūmį ir kitiems nekilnojamojo turto vystytojams eiti tokiu pat keliu. Jau atsirado keletas norinčiųjų šį darbą pratęsti ir pradžiuginti miestą bei jo gyventojus tokia dovana.“

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas įvardijo net keletą Autentiškumo ženklo prasmių: „Viena vertus, tai reiškia, kad Kultūros paveldo departamentas ieško naujų, šiuolaikiškų saviraiškos formų, kita vertus, tai sufleruoja apie drąsius ir atsakingus verslininkus. Trečia, šis ženklas turėtų simbolizuoti santarvę ir sutarimą, žvelgiant ta pačia kryptimi.“

Meras neslėpė, jog žodžiai apie drąsius nekilnojamojo turto vystytojus įkvepia ir jį patį. V. Grubliauskas pakvietė visus susirinkusiuosius turėti pilietinės drąsos tam, „kad išdrįstume pažvelgti į situaciją plačiai atmerktomis akimis ir tolimos perspektyvos kontekste. Tegul šis Autentiškumo ženklas tampa nauju atskaitos tašku.“

Atgaivinta dvasia

Tokią nekilnojamojo turto vystytojų „Inreal valdymas“ iniciatyvą gyrė ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. „Visų pirma norėčiau pasidžiaugti, jog laikas, pasirinktas atidengti lentelę pasirinktas neatsitiktinai. Ruduo yra ypatingas metų laikas, taip gražiai nuspalvinęs Dangės krantines“, - grožėdamasi spalvomis kalbėjo šventėje dalyvavusi D. Varnaitė.

Departamento direktorė džiaugėsi jaunaisiais verslininkais, kurie, anot jos, įkūnija mūsų šalies viziją lūkestį. Esą Lietuva turėtų būti veržli, moderni ir sykiu gerbianti bei sauganti savo praeitį.

„Norisi, kad „Dangės krantinių“ projektas būtų ne tik atskaitos taškas, bet ir įkvėptų kitus verslininkus iš visos Lietuvos. Uostamiestyje - gausu kultūrinio paveldo, istorinių objektų, kurios šiandien būtina atgaivinti. Tokių objektų yra ir visoje Lietuvoje“, - teigė ji.

Pirmaisiais sertifikatais pagal LNTPA ir Kultūros paveldo departamento sukurtą Pastatų autentiškumo vertinimo programą apdovanoti du projektai: „Inreal valdymas“ plėtojamos „Dangės krantinės“ ir „Citus“ vystomas „Telegrafas“ Kaune.

Pasak D. Varnaitės, šios įmonės pajuto ypatingą kultūros paveldo dvasią, vertę, kurią šiandien svarbu ne tik išsaugoti, bet ir suteikti galimybę juo naudotis šiandieninei mūsų visuomenei bei ateities kartoms.

„Suteiktas Autentiškumo sertifikatas nereiškia, jog kalbame vien apie sienas, stogą, langus. Autentiškumo ženklą turėtume suprasti ne vien kaip materiją, bet ir kaip atgaivintą istorinę dvasią, kurią, visų pirma, reikia suprasti. Žinome, kiek šio objekto plėtrai įdėta tyrėjų, archeologų, istorikų, inžinierių, konstruktorių pastangų. Dėkoju jiems už tą supratimą, dėkoju, kad apskritai tai padarėte ir sveikinu, jog esate pirmeiviai. Linkiu išlikti flagmanais tarp kitų Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojų„, - kalbėjo departamento direktorė.

„Inreal valdymas“ direktorius Gediminas Pruskus atviravo, jog pastarasis projektas apskritai atspindi visą įmonės filosofiją. „Džiaugiamės, jog prieš dešimt metų sugalvojome šią idėją ir jos neatsisakėme, nors buvo sunkmetis. Tačiau mes regėjome viziją ir dabar džiaugiamės, jog tai, ką šiandien matome realybėje, atitinka mūsų pradines svajones. Smagu, jog esame įvertinti Lietuvos ir visos Europos mastu. Šis Autentiškumo ženklas mums yra tikrai labai svarbus ir suteikia dar daugiau noro prasmingai investuoti, kurti pridėtinę vertę visuomenei“, - įkvepiančiai kalbėjo G. Pruskus.

Įmonės direktorius negailėjo gražių žodžių uostamiesčiui. Anot jo, Klaipėdos senamiestis yra nuostabi, jauki vieta ir čia viešėdami įmonės atstovai visuomet tai jaučia.

„Tikiu, jog šis projektas prisidės, kuriant Klaipėdos senamiesčio jaukumą„, - teigė jis.

Mena apie turtingą istoriją

Iškart po sveikinimo žodžių, šventės svečiai iškilmingai atidengė Autentiškumo lentelę, o archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, kuri taip pat prisidėjo prie „Dangės krantinių“ projekto, susirinkusiuosius pakvietė į trumpą ekskursiją po projekto teritoriją, kuri esanti labai turtinga savo istorija.

Vienas iš dviejų pirmųjų sertifikuotų projektų - „Dangės krantinės“ - Klaipėdos senamiestyje (Turgaus g. 37) ant Dangės upės kranto restauruoti istoriniai sandėliai. XVI-XVII amžiuje čia stovėjo lietuvių ir vokiečių bendruomenėms skirtos bažnyčios.

„Kartu su projektuotojais, investuotojais, vystytojais mums pavyko šią bažnyčią pažymėti jai priklausiusiais akmenis, kurie buvo atrasti archeologinių kasinėjimų metu“, - į šalia pastato įrengtame sode besidriekiančius akmenis rodė archeologė.

Dėl strateginių gynybos sumetimų viena jų buvo nugriauta, o kita perkelta. Laikui bėgant, gynybinėms sienoms prarandant svarbą, teritorija perduota versliems miestiečiams. Jūros druskos sandėlius čia keitė silkių rūšiavimo sandėliai, o po Antrojo pasaulinio karo čia įsikūrė konditerijos fabrikas. Saldainių fabrikas išsaugojo senąjį sandėlį - buvo paliktos visos XVIII-XIX amžiaus medinės laikančiosios konstrukcijos. Pastatas buvo apmūrytas raudonomis molio plytomis, kurios šių metų konversijos metu buvo nuardytos, atidengiant fachverkinės architektūros detales.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint leidėjų sutikimo.