Politika | 9 MIN.
Dalis kandidatų į prezidentus pabrėžia, kad visuotinis šaukimas į privalomąją karo tarnybą yra tikslas, kurio būtina siekti, kiti abejoja, ar tokiai priemonei užtektų lėšų. Ketvirtadienį vykusiuose prezidentiniuose debatuose dėl krašto apsaugos politikos netrūko aštresnių nuomonių apsikeitimų. Dėl reikštų pažiūrų rinkimų lyderiai sukritikavo į prezidentus besitaikantį Eduardą Vaitkų, kritikos strėlės lėkė ir buvusiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui.
Darbo partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis teigė nepritariantis visuotinio šaukimo idėjai. Jo įsitikinimu, visų pirma, prioritetas turėtų būti skiriamas profesionalios kariuomenės, tarptautinio kontingento šalyje stiprinimui.
„Mes pritariame, ką Vyriausybė siūlo dėl profesinės kariuomenės aprūpinimo, mes pritariame tarptautinio kontingento buvimui Lietuvoje. Tačiau, kai kalbam apie visuotinį privalomą šaukimą ir tą modelį, kuris dabar yra siūlomas Vyriausybės – 6 mėnesių trukmės, tai turbūt visiems akivaizdu ir kariuomenės vadovybė aiškindavo, kad ir 9 mėnesiai yra per trumpas laiko tarpas, kad šauktinis įgytų bazinius įgūdžius. Tai sutrumpinus jį iki 6 mėnesių ir padidinus šaukimą iki visuotinumo, 8–10 tūkstančių šauktinių, mes neturėtume infrastruktūros, tai kainuotų labai brangiai“, – dėstė A. Mazuronis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad visuotinis šaukimas yra siekiamybė, link kurios reikėtų eiti etapais.
„Tai, kad nėra infrastruktūros tiek, kad mes galėtume iš karto pereiti prie visuotinio privalomo šauktinio, yra faktas, bet ne motyvas tos infrastruktūros nekurti ir nerengti instruktorių, kurie turėtų mokyti šauktinius, nuolat atnaujinti įgūdžius“, – dėstė kandidatė į prezidentus.
Antros prezidento kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda neslėpė manantis, kad link visuotinio šaukimo į privalomą karinę tarnyba reikėtų eiti, tačiau, anot jo, kartu turėtų būti stiprinama ir profesionali kariuomenė.
„Profesionali mūsų kariuomenė vietoje to, kad sudarytų 13 tūkstančių, nesudaro nė 12 tūkstančių. Šauktinių surenkame 3,5–3,8 tūkstančius vietoje 4 tūkstančių. Savanoriškoji kariuomenės dalis – 6 tūkstančiai, todėl mums labai sunku kalbėti apie tuos 28 tūkstančius, kaip Lietuvos kariuomenę, kai vos perkopiame skaičių 20 tūkstančių. Todėl privalomo šaukimo reformai sakau – taip. Žinoma, tai turi būti įgyvendinta protingai. Aiški sistema, aiškūs principai leistų mums pirmiausia visuotinio šaukimo būdu suformuoti pakankamą šauktinių skaičių, o tai turėtų teigiamos įtakos pirmiausia aktyviajam kariuomenės rezervui“, – komentavo G. Nausėda.
E. Vaitkus tikina, kad saugumui užtikrinti pakaks diplomatijos
Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus pabrėžė nepritariantis visuotinio šaukimo idėjai. Jis siūlė visų pirma siekti atsižvelgti į kaimyninių valstybių interesus ir siekti, kad karo tiesiog nebūtų.
„Visuotinis šaukimas neišsprendžia jokių Lietuvos saugumo ar gynybos problemų. Ukrainos pavyzdys šiomis dienomis tą patį pademonstruoja. Patrankų mėsa reikalinga, jei mes nusprendžiame Lietuvos teritorijoje, bet tam ir reikalinga diplomatija, kad to karo nebūtų, kad jokio karo nebūtų“, – aiškino kandidatas į prezidentus.
„Jeigu mes pripažįstame kitų šalių interesus, į kuriuos mes privalome atsižvelgti, kaip ir kitos šalys pripažįsta Lietuvos interesus, tai tada nėra dėl ko kariauti, galima visiems viską susitarti. Elementaru yra tai, kad joks karių skaičius niekada neapsaugos. Tegul milijonas karių būna Lietuvoje – jie neapsaugos Lietuvos. Tegul paskiriame 20 milijardų eurų per metus – visą savo biudžetą – paskiriame karo reikmėms, mes neapsisaugosime nuo savo klaidingos užsienio politikos ir joks visuotinis šaukimas mums nepadės“, – aiškino kandidatas į prezidentus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamas Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad, visų pirma, reikia aiškiai atsakyti į klausimą, kokia turėtų būti visuotinio šaukimo sistema, ko būtų siekiama ja. Kandidatas siūlė stiprinti profesionalią kariuomenę. Anot jo, tai padarius, ir pačių šauktinių skaičius ims augti.
„Turime daryti viską, ką galime, kad suteiktume tiems jaunuoliams tiek patirties, kad jie išeitų labiau pasitikintys, tikri patriotai, kad išeitų į rezervą. Turime užduoti klausimą, kodėl mes vykdome šaukimą? Papildyti rezervą? Norime stiprinti pilietinę visuomenę? Manau, kad tie abu klausimai nėra vienas kitam prieštaraujantys. Kai mes kuriame diviziją, augantys profesionalų skaičius įgalins ir padidėjusį šaukiamųjų skaičių“, – komentavo G. Jeglinskas.
Siūlo į krašto gynybą įtraukti medžiotojus
Partijos „Nemuno Aušra“ kandidatas į prezidentus Remigijus Žemaitaitis teigė, kad šiuo metu dėl visuotinio šaukimo idėjos susilaikantis, mat, anot jo, neatsakoma į klausimą, kiek tokia priemonė Lietuvai kainuotų.
Neatsakoma kiek tai mums kainuos, neatsakoma kokią mes turėsime naudą. Kitas dalykas – visuomenės įtraukimas. Jūs įtraukite medžiotojus, įtraukite gaisrininkus, įtraukite kitus pareigūnus, kurie šiai dienai išvis nėra įtraukti. Medžiotojai šiandien tikriausiai yra didžiausia visuomenės grupė, kuri geriausiai yra ginkluota, turi geriausią techniką“, – svarstė kandidatas.
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas savo ruožtu ragino į visuotinį šaukimą pažvelgti kaip į galimybę, kad prie krašto apsaugos prisidėti galėtų ir tie asmenys, kurių fizinė parengtis ar sveikata nėra atitinkanti standartus.
„Mes suprantame ribotas valstybės galimybes, tai jas reikia didinti. Ribiniai (šauktinių – ELTA) skaičiai auga kasmet ir akivaizdu, kad matyt mes prie to tikro visuotino (šaukimo – ELTA) prieisime, jei rimtai užsibrėšime sukurti nacionalinę diviziją. (...)
Visuotinį šaukimą įsivaizduoju tokį, kad galima kariuomenėje pritaikyti žinias ir tų, kurie pagal fizinį parengimą netinka, bet gali tikti pagal intelektines žinias. Jau kalbėjau apie dronų operatorius, kibernetinių pajėgumų vystymą“, – dėstė D. Žalimas.
I. Vėgėlė ragina investuoti į profesionalią kariuomenę
Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė ragino, visų pirma, daugiau investuoti į profesionalią kariuomenę. Anot jo, vietoje visuotinio šaukimo galima būtų imtis karinių rengimo kursų, kurie būtų privalomi visiems, įvedimą.
„Aš galvoju, kad dabar mes turėtume investuoti į profesinę kariuomenę, mes turėtume investuoti į karinio parengimo kursus, ir mano manymu, mes turėtume liberalizuoti ginklų įsigijimą tam tikrais aspektais. Kad galėtų piliečiai įsitraukti į visuotinę gynybą, jei to reikėtų, bet tą daryti tik taikos ir atgrasymo tikslais, kad potencialus priešas žinotų, kad kiekvienas turi ginklą ir gali apginti valstybę, jei atsitiktų tokia nelaimė“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Prezidentas ir premjerė aštriai sureagavo į E. Vaitkaus pasisakymus
Konservatorių keliama kandidatė į prezidentus, premjerė I. Šimonytė, reaguodama į E. Vaitkaus raginimus paisyti kaimyninių valstybių interesų, neslėpė nuostabos dėl kandidato samprotavimų.
„Jo užsienio politika tikriausiai yra iš karto pasiduoti, prisijungti prie Kremliaus ir su niekuo nereikės kariauti“, – E. Vaitkui sakė I. Šimonytė.
Į E. Vaitkaus kritiką Lietuvos užsienio politikai taip pat sureagavo ir dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Jis kėlė klausimą, ar kandidatas supranta, į kokias pareigas pretenduoja.
„Ar jūs žinote, kad mes čia be kita ko kalbame ir esama kandidatai į postą, kuris vadinsis vyriausiais ginkluotojų pajėgų vadas. Tai jūs balandžiams ketinate vadovauti ar kam?“, – klausė G. Nausėda.
E. Vaitkus replikavo G. Nausėdai, tvirtindamas, kad esą Lietuva jau dabar yra pasiruošusi kariauti.
„Kandidatas Gitanas Nausėda paaiškino, aš supratau, kad mes jau pasiruošę kariauti ir supratau, kad Lietuvos kariai jau bus siunčiami kariauti už Lietuvos laisvę Ukrainoje. Tai reiškia ten kariai jau bus“, – komentavo jis.
G. Nausėda pažymėjo, jog Lietuva karių į Ukrainą nesiunčia.
„Jokių karių ten nebus, bent šiuo metu apie tai niekas nekalba. Ir nereikia iškraipyti idėjų, kurias prezidentas Macronas teikia. Ir dar kartą kartoju, kad mes darome viską, kad karo nebūtų“, – dėstė kandidatas į prezidentus.
Kandidatai sukritikavo A. Anušausko darbą Vyriausybėje
Kandidatams diskutuojant dėl tolesnio krašto apsaugos finansavimo, netrūko kritikos ir dabartinei Vyriausybei. Debatų metu prisimintas premjerės iš posto pasitraukti paprašytas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Karas vyksta du su puse metų, o tai, kad iš viso tris su puse metų veikė ministras, kuris iš tikro pasirodo neveikė gerai, yra gėda mūsų šaliai. Tai neturėtų būti priimtina šiais laikais, kai yra tokios grėsmės“, – sakė G. Jeglinskas.
„Vyriausybės suformavime yra ypatingai svarbu, kad turėtume iš tikrųjų tikrus ekspertus, tikrus žmones su vizija su kompentencijomis ir lyderyste“, – debatų metu sakė „Vardan Lietuvos“ iškeltas kandidatas.
„Mes turime puikiai dirbantį krašto apsaugos ministrą“, – į kritiką atsikirto I. Šimonytė, kuriai replikuoti suskubo „darbietis“ A. Mazuronis.
„Sutinku, tik labai gaila, kad jis dirba pastaruosius keletą mėnesių per visą šią kadenciją, o tris su puse metų dirbo mažiau sėkmingas ministras. Matyt iš to turime tam tikras pasekmes“, – tvirtino į prezidentus besitaikantis Darbo partijos pirmininkas.
A. Anušausko atsistatydinimą lydėjusį krašto apsaugos sistemos skaidrumo klausimą akcentavo ir I. Vėgėlė. Anot jo, toliau kalbant apie išlaidų didinimą gynybai, nereikėtų atmesti ir krašto apsaugos sistemos auditavimo idėjos.
„Klausimas iš kur paimti pinigų yra labai paprastas – biudžeto skaidrumas. Ministras Anušauskas išeidamas pasakė, kad Krašto apsaugos ministerijos sistema yra neskaidri ir pas jį buvo įvairių abejonių (...). Mano įsitikinimu, mes privalome turėti Krašto apsaugos ministerijos finansinį veiklos auditą“, – aiškino I. Vėgėlė.
Tačiau antrosios kadencijos siekiančio G. Nausėdos nuomone, šis klausimas iš esmės jau išspręstas.
„Gerbiami ponai, tai jau yra padaryta. Tiek Valstybės kontrolė įtraukė į savo planus, tiek ir STT vykdys tyrimus, susijusius su kariuomenės pirkimais. Tai tikrai yra prioritetas“, – teigė prezidentas.
etaplius TV
0
