Dalis gamtos paminklų Pasvalio rajone sulaukė dėmesio

Gegužės pabaigoje Pasvalio rajono savivaldybėje lankėsi Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) atstovai aptarti pradėto įgyvendinti projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“. Projekto tikslas – užtikrinti gerą saugomų teritorijų kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių būklę, tinkamą naudojimą, tvarkymą, pritaikyti jas lankyti ir pažinti. Šio Europos Sąjungos struktūrinių fondų projekto metu 2018–2019 metais bus rengiami ir įgyvendinami 58 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų tvarkymo projektai. Į šį sąrašą įeina ir 5 Pasvalio rajone esantys objektai: Skalių kalno atodanga, Žalsvasis šaltinis, Daujėnų bažnyčios šventoriaus liepa, Moliūnų ir Žadeikonių ąžuolai.

Pakol kas sutvarkyti visi medžiai, įtraukti į projektą. Medžių aplinkos, Skalių kalno atodangos bei Žalsvojo šaltinio aplinkų tvarkymo projektai dar neparengti, tačiau tai bus padaryti dar ateinančių metų sausį. Suprojektavus aplinkos tvarkymą bus pradėti darbai.

Prieš pradedant tvarkyti šiuos gamtos paminklus pirmiausia reikėjo įvertinti jų būklę. Tam buvo pasitelkta Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri nupirko UAB „Arbovita ir Ko“ paslaugas. Šioje bendrovėje dirba profesionalūs arboristai – medžių priežiūros specialistai, kurie atvykę prie kiekvieno iš medžių įvertino jų būklę, suplanavo darbų seką ir įvertinę visas grėsmes ėmėsi darbo.

Lapkričio pradžioje UAB „Arbovita ir Ko“ direktorius bei Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas pasakojo apie jau nuveiktus darbus.

Darbus specialistai pradėjo nuo Daujėnų bažnyčios šventoriaus liepos. Bendrovės direktorių medis nustebino: kaip tokio amžiaus liepa – ji puikios būklės. Specialisto teigimu, liepai turėtų būti apie 300 metų. Tokio amžiaus liepos dažniausiai būna išdrevėjusios, apniktos grybinės kilmės vėžiu. Medžiai per savo amžių dažnai būna netinkamai apgenėti, apniokoti, tačiau ši liepa, matyt, todėl, kad augo bažnyčios šventoriuje, nuo tokių veiksmų nenukentėjo. Nors medis puikiai laikosi, pagalbos jam vis dėlto reikia. Liepa buvo tvarkoma keliais etapais: pirma, reikėjo subalansuoti ir praretinti medžio lają, antra – abu liepos kamienus surišti specialiu lynu, siekiant apsaugoti juos nuo išlūžimo, ir galiausiai – įterpti į dirvožemį mikrobiologinį preparatą.

Medžio balansavimas – tai lajos svorio centro koregavimas trumpinant ir pašalinant tam tikrą kiekį šakų ir lajos, svorio centrą perkeliant kuo arčiau medžio centro. Liepos, augusios su kitais medžiais, didelė dalis šakų išaugo į pietinę pusę, o jos svorio centras gerokai pasislinkęs į pietryčius, todėl ten šakos buvo patrumpintos. Kai kurios šakos augo greta, tankiai, o tai kėlė didelį pasipriešinimą vėjui, tad kai kurios iš jų taip pat buvo pašalintos siekiant kuo didesnio saugumo.

Kamienų surišimas specialiaisiais lynais padeda išvengti kamienų išsiskyrimo ir išlūžimo. Daujėnų liepos kamienų jungtis yra V formos, nestabili, nuo didesnės apkrovos gali bet kada išlūžti. Viršutinėje medžio lajos dalyje buvo instaliuota dinaminė jungtis. Medis jos nejaučia, gali laisvai judėti pučiant vėjui, tačiau, esant didesnei negu įprasta apkrovai, sulaiko kamienus nuo išsiskyrimo. Ši jungtis dar pasižymi tuo, kad neįauga į kamieną, jo nežaloja.

Medžiui saulės šviesa reikalinga ne tik lapams, bet ir visai jo struktūrai. Jei saulės šviesa neprasiskverbia iki kamieno, oras negali laisvai cirkuliuoti po lają, suaktyvėja įvairios grybinės ligos, plinta puviniai. Dėl šios priežasties liepos laja buvo prašviesinta, kad saulė galėtų paliesti ir kamieną bei šakas. Norėdami pagerinti medžio būklę, specialistai į dirvą, esančią po medžiu, įterpė mikrobiologinį preparatą, kuris skatina medį įsisavinti kuo daugiau maistingų medžiagų iš dirvožemio ir stiprina jo imunitetą.

Kitas arboristų dėmesio sulaukęs objektas – Moliūnų ąžuolas. Šis medis specialistus nustebino savo kamieno apimtimi, aplinkos dėkingumu. Ąžuolui taip pat apie 300 metų, jo apimtis – beveik 7 metrai! Pasakodamas apie ąžuolo gyvenimą, Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas sakė, kad ąžuolas greitai auga apie 15–20 metų. Po to jo augimas sulėtėja. Metams bėgant, priklausomai nuo aplinkos, jis stiebiasi aukštyn, plečia savo lają, storina kamieną. 300 metų medis dažniausiai jau būna perkopęs savo gyvenimo vidurį ir ima taupyti jėgas. Medis pereina į regresinę fazę, kai jis daugiau nyksta. Dėl šios priežasties Moliūnų ąžuolas šiuo metu jau buvo pradėjęs džiovinti viršutines šakas – joms nebeskyrė tiek maisto medžiagų, kiek anksčiau, tačiau ėmė auginti šakeles arčiau žemės, formuoti antrinę lają. Arboristai patrumpino nudžiūvusias šakas, tačiau visiškai jų nenupjovė. Naujosios arboristikos požiūriu – medis – atskira ekosistema ir negyva mediena yra reikalinga organizmams, kurie gyvena medyje. Šakos buvo sutrumpintos iki 1,5–2 metrų ilgio, imituojant natūralų lūžį. Kaip aiškino specialistai, gamtoje pjūklų nėra, tad ir tiesus pjūvis nėra natūralus. Galbūt tokios šakos atrodo keistai, tačiau tai būtina norint išsaugoti ekosistemą, ypač tokio amžiaus medyje. Specialistai pabrėžė, kad metų bėgyje reikėtų medį stebėti ir tikriausiai žeminti lają. Kaip ir Daujėnų liepai, taip ir į šio senolio polajo dirvožemį buvo įterptas mikrobiologinis preparatas, siekiant sustiprinti medžio imunitetą ir pristabdyti centrinio puvinio plitimą. Šiuo metu darbai jau baigti, o tolimesnę jo gyvenimo eigą padės stiprinti pati gamta.

Arboristai pabrėžė, kad kiekvienas medis turi savo gyvenimo pradžią ir pabaigą, priverstinai jo išlaikyti ilgiau, nei jis gali gyvuoti, jie negali. Bet visos šios priemonės, kurių jie imasi tvarkydami medį, padeda pailginti jo gyvenimą.

Žadeikonių ąžuolas buvo tvarkomas panašiai, kaip ir Moliūnų. Šis ąžuolas pasviręs nuo kapinių link tvoros, į šlaito pusę. Daug jo šakų jau nudžiūvę, tad dalis jų buvo redukuotos (sutrumpintos). Kaip ir Daujėnų liepos, Žadeikonių ąžuolo lają reikėjo balansuoti išlaikant medžio svorio centrą. Buvo nupjauta dalis lajos, šakų galai.

Sutvarkius medžius, laukia aplinkos tvarkymo ir projektų užbaigimo darbai, kurių tikimasi sulaukti jau šį pavasarį.