Dalis ekonomistų – už degalų akcizo mažinimą, kiti sako, kad jį reikia didinti

Vyriausybės atstovams prakalbus apie svarstymus mažinti degalų akcizus ir taip sumažinti jų kainas, kai kurie ekonomistai sako, kad tai būtų logiškas žingsnis, tačiau labiau politinis, o ne ekonominis. Tuo metu kiti pastebi, kad jei kartu būtų mažinamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), tai galėtų duoti gerą efektą.

Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą. Be to, jie siūlo netgi didinti akcizus, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

Akcizus galima būtų mažinti tik trumpam 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad akcizų mažinimas ekonominiu požiūriu nėra geras sprendimas, tačiau suprantant politinę aplinką, jis būtų logiškas. Jis pabrėžia, kad jei akcizas degalams būtų sumažintas, reikėtų apibrėžti tam pakankamai trumpą laikotarpį.

„Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai, bet dabartiniame globaliame kontekste, ir Lietuva apkritai, esame išsilaikę sausį, vasarį, kovą su labai nedaug tokios tiesioginės paramos, kuri reikalautų biudžeto lėšų, kalbant apie energetikos išteklių kainų šuolio amortizavimą“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

„Politiškai jis būtų logiškas, bet jis tuomet turėtų būti labai akivaizdžiai surištas su pakankamai trumpu laikotarpiu, tai būtų kelių, gal trijų mėnesių laikotarpis“, – pridūrė jis.

T. Povilauskas sako, kad jei būtų apsispręsta mažinti akcizą degalams, būtų verta pagalvoti, ar jį taikyti tik dyzelinui, ar ir benzinui: „Dabar yra didesnės problemos su dyzelino didmenine rinka ir jis yra labai stipriai užbrangęs didmeninėje rinkoje. Tai klausimas, ar reikia abiem kuro rūšims, gal galima tik dyzelinui sumažinti“.  

Kai kurie politikai baiminasi, kad mažindama akcizus valstybė dar padidins perdirbėjų ar prekybininkų maržas, kurios yra ir taip per didelės, tačiau T. Povilauskas sako, kad rizikų yra, bet mažmeninėje rinkoje veikia ir konkurencija. 

„Puikiai matome skirtumus tarp degalinių, ypač praėjusią savaitę matėsi akivaizdžiai, kokie buvo skirtumai tarp skirtingų degalinių tinklų. Pasakyti, kad jie visi judino kainas vienodu tempu, tikrai taip nebuvo“, – kalbėjo jis. 

Reikėtų mažinti ir akcizus, ir PVM

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, jei Vyriausybė siekdama sumažinti degalų kainas mažintų ir jų akcizus, ir PVM – toks kompleksinis sprendimas galėtų duoti gerą efektą.

„Tai būtų labai geras sprendimas, nes vien akcizo mažinimas efekto neduos, o taikant jį kartu su PVM mažinimu, tada galima pasiekti pastebimų kainų redukcijų“, – BNS teigė ekonomistas.

„Aišku, visada reikia atsižvelgti ir į mūsų oligopolinio verslo požiūrį, nes liks neaiškumas, ar jie nepasiliks šios dalies savo kišenėje“, – pridūrė A. Bartkus.

Jo teigimu, Vyriausybė pagal Europos Sąjungos reglamentą kasmet schematiškai didindama akcizus dyzelinui daro sisteminę klaidą.  

„Pernai akcizus degalams apskritai reikėjo palikti ramybėje. Jų didinimo planą, išeidama iš tuometinių dyzelinių ir benzininių variklių technologijų, kažkada nustatė ES, tačiau technologijos yra pasikeitusios, tuo tarpu tie ES minimumai neperžiūrėti. Biurokratizmas“, – tvirtino A. Bartkus.

„Modernus dyzelinis euro 6 standarto variklis yra santykinai švarus – teršia tiek pat ar net mažiau nei benzininis, tuo tarpu mūsų komercinis transportas iš esmės yra atsinaujinęs, o jis didžia dalimi yra varomas dyzeliu“, – pridūrė ekonomistas.

Siūlo didinti akcizus 

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas nepritaria valdžios idėjai peržiūrėti ir galbūt sumažinti akcizą degalams. Anot ekonomisto, šiuo metu svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą, o tai kartu galėtų padėti išspręsti aukštos naftos kainos problemą ir išlaikyti griežtą Vakarų šalių toną Rusijos atžvilgiu.

„Nemanau, kad tai yra geras sprendimas. Tiesiog degalų kaina turi sumažinti jų paklausą, o tai išspręstų ir brangstančios naftos problemą. Nes kai paklausa mažėja, mažėja ir kaina. Taip būtų pasiekti ir Vakarų šalių tikslai, nes turėtume efektyvias sankcijas Rusijai, o naftos kaina nebūtų labai didelė“, – LRT teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, siekiant mažinti degalų paklausą kaip tik būtų galima svarstyti galimybę akcizą degalams dar labiau padidinti, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

„Galima atsisakyti nebūtinų kelionių, svarstyti apie alternatyvų transportą. Yra geras laikas pagalvoti apie elektromobilio įsigijimą, nes elektros kaina jau nebėra tokia didelė kaip, tarkime, gruodžio mėnesį. O degalų kaina yra gerokai didesnė. Tad elektromobilio atsipirkimas dabar yra pakankamai neblogas“, – svarstė ekonomistas.

Akcizų mažinimas nedaug ką pakeistų 

A. Bartkaus teigimu, jei Vyriausybės pastangomis pavyktų sumažinti degalų kainą, tai apribotų ir kitų produktų kainų augimą.

„Žinoma. Be jokios abejonės, nes logistika sudaro tikrai reikšmingą kitų produktų sąnaudų dalį. Tai būtų savotiškas laikinas stabdis kainoms“, – sakė jis.

Tuo metu SEB analitikas T. Povilauskas mano, kad akcizo sumažinimas nedaug ką pakeistų, nes dyzelinas atpigtų vos 5 centais, todėl būtų galima galvoti ir apie kitas priemones, didinančias jautriausių visuomenės grupių pajamas. 

„Ekonomiškai gal ir galima būtų paieškoti ir kitų priemonių, nes stipriai brangsta išlaidos ir visuomeninio transporto vežėjams visų savivaldybių. (...) Ir, aišku, žiūrint bendrą vaizdą, ką Vyriausybė ketina daryti, galbūt atrasti ir kitų priemonių, kaip labiau pagelbėti ir kam, nes pirmenybė šiuo atveju yra žmonėms, kurių pajamos yra iš biudžeto ir tai dažniausiai yra pensininkai, netekto darbingumo, socialinių išmokų gavėjai, jie jautriausi šitame kainų šuolyje. Tai klausimas, gal per pajamų prizmę žiūrėti“, – sakė ekonomistas.   

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas. Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.

Anot A. Bartkaus, kad toks mokesčių mažinimas būtų tvarus sprendimas, visai Europai per pusmetį žūtbūt reikėtų „nulipti nuo tos Rusijos energijos išteklių adatos“, o tam esą galėtų padėti nelauktas faktorius – Kinija.

„Jeigu Kinija pradeda pirkti rusiškus energinius išteklius už kapeikas, mums atsilaisvina energiniai ištekliai, kuriuos Kinijai tiekia Australija ir Amerika. Jie tampa mums, Europai, prieinami. Tai padėtų stabilizuoti degalų kainą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ekonomistas. 

Naftos kainos smuko 

WTI naftos kainos antradienį smuko iki žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos: balandžio mėnesio ateities sandorių WTI kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, o gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio.

Staigus kainų smukimas fiksuotas praėjus vos kiek daugiau nei savaitei, kai abiejų rūšių nafta pabrango daugiausia per beveik 14 metų. 

„Jei tokios naftos kainos išsilaikys, kuro kaina Lietuvoje artimiausiu metu turėtų ženkliai sumažėti. Esant tokioms naftos kainoms, A95 benzino kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 1,54, o dyzelino – 1,45 euro. Be abejo, didelio neapibrėžtumo laikotarpiais kuro gamintojų ir pardavėjų maržos yra linkusios išaugti, tad kuro kaina kurį laiką gali būti kiek didesnė, tačiau ilgainiui konkurencija atlieka savo darbą ir kainos sugrįžta į fundamentalų lygį“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas. 

Pasak jo, dėl krentančių naftos kainų visų pirma reikėtų padėkoti Kinijai, dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus karantine vėl įkalinusiai ištisus miestus, bei JAV, kuri deda visas pastangas didinti naftos pasiūlą. Rusijos įstrigimas Ukrainoje bei prasidėjusios derybos taip pat mažina įtampą naftos bei kitų žaliavų rinkose, teigia ekonomistas.  

BNS