Dalį antrojoje pakopoje kaupiamų lėšų atsiimtų keturi iš dešimties kaupiančiųjų

Keturi iš dešimties pensijai antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų būtų linkę išsiimti dalį senatvei sukauptų lėšų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Reprezentatyvaus gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) išsiimtų 41,5 proc., o neišsiimtų – 18,2 proc. kaupiančiųjų respondentų.

Tokią galimybę sausį pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šią ir kitas antrosios pakopos sistemos keitimo iniciatyvas ketinama teikti Seimo pavasario sesijoje.

Kaip rodo apklausa, visus 25 proc. sukauptos sumos, net jei ir reiktų susimokėti GPM, atsiimtų 29,1 proc. apklaustų kaupiančiųjų, dar 12,5 proc. norėtų išsiimti dalį.

40,2 proc. kaupiančiųjų tyrimo dalyvių nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Iš tūkstančio respondentų antrojoje pakopoje kaupė 57,7 proc., nekaupė – 42,3 proc. apklaustųjų.

Išsiimtas lėšas nukreiptų į vartojimą

Ekspertai sako, kad gavę galimybę išsiimti dalį sukauptų lėšų, gyventojai jas panaudotų vartojimui.

„Jei padarytume apklausą, ką žmonės su tais pinigais veiktų, suprastume, kad didžioji dalis nukeliautų į vartojimą – mažmeninę prekybą ar paslaugas“, – BNS teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Paprašyti įvertinti apklausos rezultatus, tiek jis, tiek Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis priminė Estijos atvejį, kur leidus atsiimti dalį lėšų, tuo pasinaudojo daugiau nei trečdalis antrosios pakopos dalyvių.

„Panašu, kad šitas skaičius Lietuvoje irgi būtų panašus“, – teigė T. Povilauskas.

„Lietuvoje pasiimančių lėšas dalis gali būti net didesnė. Estijoje link 40 proc. kaupiančiųjų yra pasitraukę iš antros pakopos, nors ten finansinės sąlygos dalyvauti buvo dar palankesnės gyventojams nei Lietuvoje“, – komentare BNS nurodė T. Gudaitis.

Pasak jo, jei politikams įteisinus tokią galimybę reikšminga dalis kaupiančiųjų išsiimtų ketvirtadalį sukauptos sumos, trumpuoju laikotarpiu šokteltų vartojimas ir infliacija, nes staiga išaugtų gyventojų pinigų sumos. 

„Kaupiantiesiems trumpuoju laikotarpiu tai suteiktų papildomų lėšų, tačiau ilguoju laikotarpiu mažintų būsimą pensiją ir galėtų lemti didesnį finansinį nesaugumą senatvėje“, – sakė pensijų fondų atstovas.

Labiau pasipildyti piniginę norėtų moterys, vyresni žmonės, mažesnių miestų gyventojai

Apklausa rodo, kad dalį ar visas leistinas lėšas išsiimtų 44,2 proc. moterų ir 38,9 proc. vyrų. 19 proc. moterų ir 17,3 proc. vyrų tokia galimybe nepasinaudotų.

Tyrimo duomenimis, labiausiai dalį sukauptos sumos norėtų susigrąžinti 60-69 metų amžiaus antrosios pakopos dalyviai – 48 proc., o mažiausiai – vyresni nei 70-ies bei jaunesni nei 29-erių metų amžiaus žmonės – atitinkamai 4,6 proc. ir 31,3 proc.

Tarp 60-69 metų sulaukusių asmenų taip pat daugiausia tokių, kurie lėšų neatsiimtų – 22 proc. Mažiausiai pasiryžusių neatsiimti dalies lėšų buvo tarp jaunesnių nei 29 metų amžiaus asmenų – 12 proc.

Išsiimti lėšas taip pat planuotų apie trečdalį Vilniaus bei kitų keturių didžiausių miestų gyventojų, o jų skaičius iki pusės išauga mažesniuose šalies miestuose (51 proc.).

Vilniuje (21,2 proc.) bei Kaune Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje (23,3 proc.) taip pat daugiausia tokių, kurie išsiimti pinigų nenorėtų.

Labiausiai linkę išsiimti mažiausių pajamų gavėjai

Labiausiai atgauti pensijai kauptas lėšas norėtų ir kaupiantieji, kurių pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 500 eurų – 50,5 proc. Tik 9,3 proc. tokių asmenų nuspręstų sukauptos sumos neliesti.

Tuo metu 901 euro ir didesnes pajamas šeimos nariui gaunantys gyventojai tokia galimybe pasinaudotų vangiausiai (37,4 proc.), tačiau vis vien tik ketvirtadalis jų jokios dalies lėšų atsiimti nenorėtų.

Atsiimti lėšas labiausiai taip pat siektų vidurinį, aukštesnįjį ar specialųjį išsilavinimą įgiję asmenys (44,6 proc.), savo ruožtu įgiję aukštąjį – 36,7 proc.

Labiausiai jų neimti linkę žmonės su aukštuoju išsilavinimu (22,8 proc.).

Ketvirtadalį ar mažiau sukauptos pensijos taip pat norėtų atgauti beveik pusė aptarnaujantį ar techninį darbą dirbančių asmenų (48,6 proc.), du iš penkių pensininkų (45 proc.), darbininkų (43 proc.) ir specialistų (40 proc.) bei kas trečias bedarbis (35 proc.).

Daugiausia norinčių pasinaudoti galimybe – „valstiečių“ socialdemokratų rinkėjų

Apklausa parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) deleguotos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytus pasiūlymus bene labiausiai palaiko šios partijos rinkėjai – 57,8 procento.

12 proc. socialdemokratus įvardijusių apklausos dalyvių sakė, jog tokia galimybe nepasinaudotų – tai antras mažiausias rezultatas po Liberalų sąjūdžio rinkėjų (7,9 proc.).

Lėšas aktyviai atsiimtų ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjai, tarp kurių rinkėjų visą ar dalį pensijos lėšų atsiimtų 60 proc. kaupiančiųjų. 52 proc. tokių asmenų buvo tarp koalicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, beveik 42 proc. – tarp kitos valdančiosios politinės partijos „Nemuno aušra“ rinkėjų.

Mažiausiai norinčiųjų atsiimti lėšas būtų tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio rinkėjų – atitinkamai 36,2 proc. ir 39,8 proc.

Dar 32,7 proc. už konservatorius balsuojančių žmonių būtų linkę neišsiimti nieko – tai gerokai didesnė dalis nei tarp kitų partijų palaikytojų (LVŽS – 20 proc., „Vardan Lietuvos“ – 16 proc., „Nemuno aušra“ – 15,4 proc.).

Antrosios pensijų pakopos pakeitimai – pavasarį

SADM sausį pasiūlė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti GPM lengvata įmokoms. Gyventojai vieneriems metams galėtų stabdyti įmokas su galimybe pratęsti šį laikotarpį, jiems būtų sudarytos sąlygos pasitraukti iš kaupimo. 

Be to, ministerija siūlo leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas GPM arba atsiimti visą sukauptą nedidelę iki vieno anuiteto siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, o jo sulaukus išmokos nebūtų apmokestinamos.

„Trumpu laikotarpiu būtų kaip ir ekonomikos, prekybininkų paskatinimas. Bet tie pinigai ne tam tikslui yra skirti, kurie kaupiami. Tai, manau, yra visiškai nelogiškas sprendimas. Bet trumpuoju laikotarpiu vartojimas stiprėtų“, – pasiūlymą komentavo T. Povilauskas.

SADM siekia, jog pakeitimai, kurie „sistemiškai tobulintų pensijų kaupimo sistemą“ Seimui būtų apsvarstyti ir priimti pavasario sesijoje. Iki tol, pasiūlymus turės patvirtinti bei parlamentui pateikti Vyriausybė.

Anot T. Povilausko, kokį poveikį atnaujinta sistema padarytų Lietuvos ekonomikai bus galima prognozuoti, paaiškėjus, kokius konkrečius pakeitimus priims Seimas: „Pagal tai darytume ir prielaidas, kiek gali žmonių pasitraukti, kokios sumos gali grįžti į žmonių sąskaitas ir kokia galima įtaka mažmeninei prekybai ir paslaugoms.“

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,4 mln. žmonių Lietuvoje.