Dainų šventės Šokių diena skleis ypatingą šviesą

Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirta Lietuvos dainų šventė „Vardan tos...“ šiemet stebins itin plačia, įvairiapuse ir turininga programa, prie kurios kūrimo prisidėjo per 100 žymiausių šalies kompozitorių, režisierių, choreografų, dirigentų. Liepos 5-ąją vyksianti Šokių diena kvies pajusti gimtojo krašto grožį, jaunystės šėlsmą, visų po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių artumą ir eiti į šviesą – visiems kaip šeima… vardan Lietuvos.

Šokių dienos koncerto „Saulės rato ritimai“ keturių dalių programoje daugiau nei 8 tūkst. šokėjų pasakos apie kasdienio darbo ir švenčių judėjimą metų ratu, atskleis tautinių simbolių prasmę, tautos gyvybingumo šaltinius. Choreografijos kūriniai, kuriuos atliks per 420 šokių kolektyvų, sujungs tradicinius ir šiuolaikinės kūrybos elementus.

„Šokių diena – tai tarsi spektaklis, kurio raiška – šokis. Temine Šokių dienos jungtimi pasirinkome šviesos, vilties, gyvybingumo simbolį – saulę, tad ir stengsimės skleisti šviesą. Stadiono erdvę užpildysime gyvais raštais – šokėjų kuriamais piešiniais. Juos sinchroniškai atliks tūkstančiai dalyvių. Džiuginsime žiūrovus smagia muzika, spalvingais kostiumais ir, žinoma, puikia nuotaika“, – pasakojo Šokių dienos kūrybinės grupės meno vadovė Laimutė Kisielienė.

Iš viso Šokių dienoje bus pristatyti 32 baletmeisterių kūriniai, 13 iš jų sukurti specialiai šiai Dainų šventei. Šokių dienos programą sudarys prologas ir keturios dalys. Šalia visiškai naujų, šiai šventei sukurtų kūrinių, bus atliekami ir klasikiniai šokiai, tokie kaip „Kubilas“, „Rugučiai“, „Kūgiukas“, „Parugė“.

Prologui „Aušros žvaigždė pasvydo“, pavadintam lietuvių lyrinės poezijos pradininko Antano Strazdo eilėraščio žodžiais, muziką parašė kompozitorius Linas Rimša. Prologo choreografinę kompoziciją sukūrusi jauna baletmeisterė Agnė Rickevičienė per šokį atskleis mūsų praeities didybę, palies kovos dėl laisvos Lietuvos motyvus.

Pirmoje, simboliškai aušros, ryto saulės nušviestoje dalyje, išvysime jaunuosius šokėjus – aikštėje pasirodys net 3000 vaikų. Antra dalis įsuks į jaunystės jausmų, svajonių verpetą, šoks akademinio jaunimo grupės, trečioji pražys rugiagėlių laukais, atspindėdama kasdienio darbo tradicijas. Vyresniųjų liaudiškų šokių grupių atliekamos šokių kompozicijos pasakos apie žemės darbus, arimą, sėją, derliaus nuėmimą. Šioje dalyje bus gausu atributikos. Šokiui „Sėtuvėlis“ tautodailės meistrai iš Kazlų Rūdos nupynė net 540 sėtuvių. Ketvirtoje renginio dalyje skleisis tvirtos šeimos paveikslas.

Įspūdinga aštuonių tūkstančių šventės dalyvių finalinė kompozicija vizualizuos laisvos tautos norą eiti pažangos ir atsinaujinimo keliu, kasdienius iššūkius įveikti kartu.

Dainų šventėje gausiai dalyvaus ir užsienio lietuvių grupės – į Šokių dieną jų atvyksta net iš dvylikos šalių: Argentinos, Australijos, Belgijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos. Pasaulio lietuvių kolektyvai Dainų šventėse dalyvauja nuo 1994 metų.