Dainų diena Kaune prasidėjo jubiliejinė Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“

Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“ Kauno Dainų slėnyje šeštadienį prasidėjo jubiliejinė šimtmetį mininti Lietuvos Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“.

Šventės pradžią simbolizavo jos vadovo, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liauso įžiebtas aukuras.

„Šiandien čia stovėdamas aš tikrai jaučiu, kad čia, Kaune, Dainų slėnyje, šiuo metu yra didžiausia įmanoma bendrystės ir optimizmo koncentracija. Mes esame ypatinga tauta. Mes esame tie, kurie negriauna, bet kuria, kurie negrobia, bet gina, kurie yra neparklupdomi, nenutildomi, kurie turi didžiausią optimizmo jausmą“, – šventės dalyvius sveikino kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis Kauno Dainų šventės meno vadovei ir Dainų dienos koordinatorei, choro dirigentei Danguolei Beinarytei įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos garbės apdovanojimą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

D. Beinarytę įtikdamas Vyčio statulėlę sveikino ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jis susirinkusiems žmonėms linkėjo, jog Kaunas skambėtų bei ąžuolai oštų.

„Šiandien Kaunas įteikė didelę ir gražią dovaną visai Lietuvai. Naujai atgimusį, nuostabų Dainų slėnį, kuriuo kauniečiai gali didžiuotis“, – sakė meras

Dainų dienoje Kaune dalyvauja apie 3,5 tūkst. choristų ir šokėjų iš 80 kolektyvų, taip pat svečiai iš Latvijos ir Estijos.

Dainų slėnyje laukiama apie 10 tūkst. žiūrovų, miesto savivaldybė jiems rekomendavo į renginį atvykti viešuoju transportu ar pėsčiomis bent prieš pusantros valandos.

Iki 23 val. įvažiuoti į Perkūno alėją nuo Parodos kalno leidžiama tik gyventojams bei šventės dalyviams. Prieš ir po renginio organizuojami papildomi troleibusų ir autobusų maršrutai.

Kaip skelbia organizatoriai, „Miškais kalnai žaliuoja“ programa įkvėpta pirmosios Dainų šventės vyriausiųjų dirigentų, kompozitorių Juozo Naujalio, Juliaus Štarkos ir Stasio Šimkaus.

Trijų valandų programoje numatyti 48 numeriai chorui aranžuotų lietuvių liaudies dainų ir sutartinių, Lietuvos kompozitorių parašytos muzikos, solistų Lino Adomaičio, Linos Dambrauskaitės, Mariaus Polikaičio ir Rasos Serros pasirodymai.

Renginį organizuoja Kauno kultūros centras.

Pirmoji Lietuvos Dainų šventė surengta 1924 metų rugpjūtį Kauno Petro Vileišio aikštėje, dabartinės ledo arenos ir lengvosios atletikos maniežo vietoje. Dainų diena pavadintame renginyje dalyvavo 77 chorai, apie 3 tūkst. dainininkų ir 50 tūkst. klausytojų.

„Ir čia, Kaune, gimė optimizmo kūrinys – Dainų šventė. Dainų šventė, kuri gimė kartu su nepriklausoma valstybe, modernizmo architektūra, su ateities svajonėmis. Galiausiai daina mes išdainavome savo nepriklausomybę, daina mes paskelbėme apie byrančią geležinę uždangą. Šiandien mes kartu dainuojame apie mūsų tradiciją, apie mūsų modernumą, galiausiai apie mūsų laisvę bei unikalumą“, – sakė S. Kairys.

Po šimto metų Dainų diena vyksta ką tik rekonstruotame Kauno Dainų slėnyje. Pradėjus darbus 2022-ųjų rudenį, čia atnaujintos tribūnos su suolais, išlietas naujas šokių aikštės pagrindas, po atlikėjų tribūna įrengti persirengimo ir grimo kambariai, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos, pastatytas administracinis paviljonas su vieta bilietų kasoms.

Sekmadienį jubiliejinės Dainų šventės renginiai persikels į sostinę, visos šventės metu Vilniuje numatoma priimti 37 tūkst. dalyvių. Pasak organizatorių, tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių dalyvių skaičius.

Dainų šventėje taip pat laukiama per 2 tūkst. pasaulio lietuvių iš 21 valstybės.

Įvairūs šventės renginiai kitą savaitę vyks Rotušės ir Katedros aikštėse, Gedimino kalno papėdėje, Valdovų rūmuose, Kalnų parko estradoje, Nacionalinėje filharmonijoje, „Twinsbet“ arenoje, Lietuvos futbolo federacijos stadione.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6-ąją, vyks šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką, kur jubiliejinę Dainų šventę vainikuos Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

Nuo 1990-ųjų Lietuvai tapus nepriklausoma, Dainų šventė organizuojama kas ketverius metus liepos pradžioje.

Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.