Dailininkės Zitos Vilutytės dovana sergantiems vėžiu

Prieš pat didžiąsias metų šventes Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos ir radioterapijos dienos stacionaro sienos pasidabino išskirtinio grožio piešiniais, kuriuos dovanojo dailininkė Zita Vilutytė. Ne tik aštuoniolika autorės paveikslų papuošė koridorių, skyriaus sienas, bet ir jos ranka parašytas linkėjimas: „Linkėdama daug jėgų, vidinės stiprybės, valios ir geros sveikatos judant pirmyn šiuo nuostabiu gyvenimo labirintu, dovanoju šiuos vaizdus-sielos langus, tam kad jie atsivertų ir prakalbintų tolimiausias sielos kerteles, kuriose teka gyvenimas“.

Tai jau ne pirmoji šios dailininkės dovana gydymo įstaigai. Profesionali ir daug pasiekusi dailininkė nutapė paveikslą ant dienos stacionaro palatos, kurioje pacientams lašinama chemoterapija, sienos. Onkologijos skyriaus sienas puošia dailininkės Zitos Vilutytės suaugusių dailės studijos „S“, Latvijos Rundalės ir Pakruojo Kultūros centro dailės studijos dalyvių dovanoti 25 darbai.

Kalbėdama apie pastarosios parodos paveikslus, autorė sako, kad šiuos paveikslus kūrė turėdama konkretų tikslą, remdamasi holizmo principais, kadangi žinojo, kad jų vieta bus Onkologijos klinika, kur gydomi sunkiai sergantys žmonės, tad darbuose atsispindi gamtos mikrokosmosas ir žmogaus, kaip tos visumos elemento kūrybos principai.

„Mes kartais net nepagalvojame, koks nuostabus procesas vyksta mūsų kūne kiekvieną akimirką. Kaip dirba mūsų kūno ląstelės, kaip jos kovoja už mūsų sveikatą ir išlikimą šiame pasaulyje. Kaip mūsų mintys veikia mus pačius ir aplinkos pasaulį. Kiekvienam darbui parašiau ilgus pavadinimus, kad tos frazės pozityviai veiktų žmogaus būsenas ir suteiktų jėgų ir vilties pasveikti. Sveikimas – tai labai svarbus gyvenimo etapas, dažnai reikalaujantis labai daug pastangų. Ir kaip svarbu tuo metu žmogui pajusti vienovę su gamta, pasauliu ir pačiu savim“, - teigia autorė.

Paveikslų autorė Zita Vilutytė po kiekvienu paveikslu išsakė ne vieną jautrią mintį apie šiandienos žmogaus problemas:

- Nors atrodo, kad gyvenimas skrieja didžiuliu greičiu, plinta technologijos, kurios tarsi sujungia pasaulį ir žmones į vieną didžiulį bendravimo tinklą ir, atrodo, turėtume būti artimesni ir labiau suprasti vieni kitus, tačiau taip nėra. Pasaulis iš esmės nesikeičia. Mes sprendžiame tas pačias problemas, kokios buvo ir prieš tūkstantį metų. Esminiai dalykai išlieka tokie pat.

- Kinta tik išoriniai dalykai, iliuzijos, kurios įsuka mus į savo inerciją. Mums atrodo, kad neturime pakankamai laiko, niekur nebespėjame, kažko vis trūksta. Daugelis žmonių žiūri televiziją ir klausosi muzikos, kad nustelbtų tylą ir nepasijustų tokiais, kokiais yra iš tikrųjų...

- Būti vienatvėje tyloje, kartais tampa tikru išbandymu. Bet tik akimirką,... kol atveri savo vidines akis ir pažvelgi į save toje tyloje. Tada pamatai-kokius nuostabius ir gražius mus sukūrė šitas Pasaulis. Ir dar dovanojo gyvenimo kelionę tam, kad joje daug ko išmoktume. Niekas negali mūsų paversti kitokiais, nei mes esame iš tiktųjų, niekas negali priversti mūsų daryti tai, ko mes nenorime.

- Mes esame tarsi bedugniai indai, kurių tikslas prisipildyti pačiais vertingiausiais ir tauriausiais dalykais, išmokti šio gyvenimo paslapčių - mylėti ir gerbti save ir kitus, užpildyti savo sielos tuštumas tomis vertybėmis, kurios yra amžinos, kad galėtume šviesti sau ir kitiems, kai to reikia, kad pajustume Visatos didybę ir jos alsavimą, nes nepajutę jo mes esame tarsi paukščiai, kurie dar neišmoko skraidyti…

- Tegul kiekvienas tavo gyvenimo žingsnis bus kaip malda. Ir jei kiekvienas gyvenimo žingsnis bus kaip malda, tu staiga pajunti, kad vaikštai stebukle.

- Paleisk savo svajones ir leisk joms bėgti laukinio elnio greičiu, nežiopsok, vykis jas iš visų jėgų...

- Iš kur žinotume kaip gyventi, jei netikėtume kažkuo didingesniu už mus? Kas pamokytų mus gyventi, kas pasako medžiui, kad atėjo laikas sprogti pumpurams? Kas pasako tiems strazdams, kad jau atšilo ir galima skristi namo?

Nuotr.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos ir radioterapijos dienos stacionaro sienos padabintos dailininkės Zitos Vilutytės dovanotais piešiniais. (....368)

Kiekvienam darbui autorė Z. Vilutytė parašė ilgus pavadinimus, kad tos frazės pozityviai veiktų žmogaus būsenas ir suteiktų jėgų ir vilties pasveikti. (656)