D. Žalimas: Ukraina reparacijų iš Rusijos galėtų tikėtis, jei agresorė ne tik pralaimėtų karą, bet ir pripažintų atsakomybę

Rusijos kariuomenei ir toliau brutaliai niokojant Ukrainos miestus ir darant milžinišką žalą valstybei, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Dainius Žalimas atkreipia dėmesį, kad net jei aktyviai besipriešinančiai Ukrainai pavyktų šį karą laimėti, tai dar nereikštų, kad Rusija nukentėjusiai valstybei atlygintų žalą, tai yra mokėtų reparacijas. Teisės eksperto teigimu, reparacijų klausimas Tarptautiniame Teisingumo Teisme gali būti svarstomas tik tuo atveju, jeigu abi ginčo šalys dėl žalos atlyginimo sutaria. Todėl, pasak jo, pagrindinė sąlyga siekiant reparacijų išmokėjimo yra ta, kad Rusija ne tik pralaimėtų karą, bet ir pripažintų savo atsakomybę.

Visų pirma D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad reparacijos sąvoka apima ne tik materialinės, tačiau ir moralinės bei politinės žalos atlyginimą.

„Reparacija yra tiesiog plačiąja prasme žalos atlyginimas. Žalos ir materialinės, ir vadinamosios moralinės arba politinės. Reparacijos pagrindinė forma yra restitucija, bet dažniausiai ji yra neįmanoma, tai kompensacija, kuri padengtų visą galimos restitucijos vertę, kad sumokėta turėtų būti tokia suma, kokia tikėtina būtų reikalinga atkurti kiek įmanoma teisėtą situaciją, įskaitant net ir negautą naudą atskirais atvejais. Tai čia mes kalbame apie tarpvalstybinę atsakomybę“, – Eltai teigė D. Žalimas.

„Na o politinė arba moralinė, tai satisfakcija, tai yra kaltų asmenų patraukimas atsakomybėn, visų pirma atsiprašymas, be abejo, ir garantijos, kad niekada panašus elgesys nepasikartos. Visa tai įeina į reparacijų sąvoką“, – taip pat pažymėjo jis.

D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad reparacijų taikymui nėra numatytas bendras mechanizmas. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas pabrėžia, kad siekiant, kad šalis agresorė išmokėtų reparacijas, visų pirma nukentėjusiai valstybei reikia suformuluoti atitinkamą reikalavimą.

Tuomet, pasak teisės eksperto, šį klausimą reikėtų spręsti derybomis arba kitais ginčų sprendimo būdais.

„Atskirais atvejais galima kalbėti apie tokią perspektyvą, kaip, pavyzdžiui, šiandieną pradėtą nagrinėti Ukrainos prašymą dėl to, kad Rusija galbūt pažeidžia konvenciją dėl genocido. Atskirais atvejais tai gali turėti jurisdikciją tarptautiniai teismai, bet bendrai šiuo klausimu visą jurisdikciją galėtų turėti būtent Tarptautinis Teisingumo Teismas, kuris šiandieną (prašymą – ELTA) dėl genocido nagrinėja“, – teigė jis.

Visgi D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas bendros jurisdikcijos dėl visos žalos atlyginimo neturės tol, kol abi ginčo šalys su ja nesutiko.

Todėl, pasak jo, šioje situacijoje Rusija reparacijas Ukrainai išmokėti turėtų tik, jei pripažintų savo atsakomybę.

„Dėl apskritai visos žalos atlyginimo tai Tarptautinis Teisingumo Teismas jurisdikcijos, deja, neturės tol, kol šalys jam pačios savo sutikimu neperdavė savo ginčo teismui. Tai šia prasme tikėtis to klausimo išsprendimo labai greitai tikrai netenka“, – sakė D. Žalimas

Todėl VDU dekanas sako, kad faktinė sąlyga, kad Rusija būtų įpareigota mokėti reparacijas Ukrainai, yra Rusijos karo pralaimėjimas. Kitu atveju, D. Žalimo nuomone, Rusija ir toliau nepaisytų tarptautinių teismų nurodymų.

„Aišku, tai nėra teisinė sąlyga, bet faktiškai aš tai matau tikrai, kada Rusija šitą karą pralaimės. Nes šiaip jau, kaip jūs matote, beje, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra nurodęs Rusijai nutraukti karo veiksmus arba tiksliau bombardavimus, bet Rusija tiesiog nevykdo tarptautinių teismų nurodymų“, – akcentavo jis.

„Todėl manytina, kad net jeigu ir Tarptautinis Teisingumo Teismas duos kokį nors nurodymą, tai ji nevykdys. Tai Rusiją galima priversti tik prievarta ką nors tokio įvykdyti. O šiaip, kad visavertiškai kalbėti apie reparacijas, tai, be abejo, būtina sąlyga yra Rusijos pralaimėjimas. Tada gal net ir derybomis išsispręstų, nereikėtų gal net ir teismų, kas ten žino“, – pridūrė jis.

D. Žalimas mano, kad taip pat yra gan nerealu tikėtis, kad Rusija Ukrainai galėtų padengti visą padarytą žalą. Taip pat, pasak jo, kol kas naivu tikėtis, kad šis reparacijų klausimas galėtų greitai būti išspręstas.

„Tikėtis, kad čia greitai kažkas ateis iš šono, greitai įves tvarką ir privers Rusiją mokėti pinigus, tai yra tiesiog naivu. Tikrai taip greitai nebus, bet tarptautinė bendrija, aš manau, ilgalaikėmis pastangomis tikrai gali tą pasiekti“, – sakė D. Žalimas.

„Svarbu, kad Rusija pripažintų, kad turi pareigą mokėti už padarytą žalą, nebūtinai taip tiesiogiai nurodant priežastį“, – taip pat pažymėjo jis.

Apie reparacijas Ukrainai užsiminė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos prezidentas Rusijos valdžią paragino mokytis žodžius „reparacija“ ir „kontribucija“.

Vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.

ELTA primena, kad Rusijos, kaip SSRS teisių perėmėjos ir tęsėjos, atsakytų už sovietinę Baltijos valstybių okupaciją jau buvo nesėkmingai reikalauta atlyginti okupaciniu laikotarpiu padarytą žalą. 2000 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl okupacijos žalos atlyginimo. Tuo tarpu tuometinės Vyriausybės sudaryta komisija nustatė, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia apie 20 mlrd. JAV dolerių.

Visdėlto Rusija tiek į Lietuvos, tiek į kitų Baltijos valstybių reikalavimus nesureagavo.

ELTA