D. Trumpo pirmosios 100 dienų – 10 svarbiausių antrosios kadencijos pradžios įvykių

Nuo sausio mėnesio, kai grįžo į Baltuosius rūmus, Donaldas Trumpas apvertė aukštyn kojomis JAV užsienio politiką, sukėlė chaosą finansų rinkoje ir Ovalųjį kabinetą pavertė nesibaigiančia įvykių serija.

Žemiau apžvelgiame 10 svarbiausių pirmųjų 100 D. Trumpo antrosios kadencijos dienų įvykių. 

Sausio 20-oji: grįžimas į Baltuosius rūmus

Pirmąją savo darbo Ovaliajame kabinete dieną respublikonas pasirašė rekordinį skaičių vykdomųjų įsakymų – 26. 

Pirmieji jo veiksmai sugrįžus į Baltuosius rūmus nustatė toną tolesnei kadencijai: D. Trumpas nusprendė, kad JAV traukiasi iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), ir suteikė malonę riaušininkams, kurie prieš ketverius metus šturmavo JAV Kapitolijų, siekdami sutrukdyti Kongresui patvirtinti Joe Bideno pergalę prezidento rinkimuose.

Vasario 4-oji: „Artimųjų Rytų Rivjera“

Per susitikimą su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu D. Trumpas pareiškė, kad JAV galėtų perimti karo nuniokoto Gazos Ruožo kontrolę ir paversti jį „Artimųjų Rytų Rivjera“.

Jis paskelbė apie savo planus pertvarkyti palestiniečių anklavą ir perkelti jo gyventojus į Egiptą arba Jordaniją.

Šis D. Trumpo pasiūlymas sulaukė tarptautinio pasipiktinimo. 

Vasario 12-oji: D. Trumpo, E. Musko ir jo sūnaus susitikimas su žiniasklaida

D. Trumpo sąjungininkas ir technologijų magnatas Elonas Muskas bei jo mažametis sūnus prisijungė prie D. Trumpo spaudos konferencijoje Ovaliajame kabinete. 

E. Muskas, vadovaujantis Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE), ne kartą atmetė skaidrumo trūkumą ir galimus interesų konfliktus.

Jo sūnus X, kurio pilnas vardas yra X Æ A-Xii, spaudos konferencijoje šūkavo ir siautėjo. 

Vasario 12-oji: pokalbis su V. Putinu

Respublikonas nutraukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino diplomatinę izoliaciją, kuri jam buvo taikoma po to, kai Maskva daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir daugiau nei valandą kalbėjosi su juo telefonu. 

Vasario 28 dieną įvyko antrasis pokalbis, o tada – keli JAV ir Rusijos susitikimai, į kuriuos Europos galios nebuvo įtrauktos.

Po suartėjimo abi šalys du kartus apsikeitė kaliniais.

Vasario 14-oji: JAV viceprezidentas Miuncheno saugumo konferencijoje

Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas J. D. Vance'as šokiravo Europos vadovus, priekaištaudamas jiems dėl tariamo žodžio laisvės ribojimo, ragindamas stiprinti gynybą ir kritikuodamas juos dėl imigracijos.

Po viceprezidento kalbos ir kitų D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimų Europoje baigėsi senas transatlantinis tikrumas dėl JAV paramos Senajam žemynui. 

Vasario 28-oji: ginčas su Ukrainos prezidentu Baltuosiuose rūmuose

Vasario pabaigoje Ovaliajame kabinete prieš televizijos kameras tarp D. Trumpo, J. D. Vance'o ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kilo ginčas. 

Po ginčo Baltuosiuose rūmuose su V. Zelenskiu nebuvo pasirašytas planuotas susitarimas dėl mineralinių išteklių, o D. Trumpas sustabdė karinę pagalbą Ukrainai.

„Trumpas ir Vance'as atlieka purviną Putino darbą“, – socialiniuose tinkluose tąkart sakė demokratų Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris.

Kovo 7-oji: kaltinimai antisemitizmu keliems universitetams

Kovo pradžioje D. Trumpo administracija apkaltino kelis universitetus, esą jie toleruoja antisemitizmą per studentų miestelių protestus prieš Izraelio karą Gazos Ruože. 

D. Trumpo administracija privačiam Kolumbijos universitetui Niujorke 400 mln. dolerių (351,59 mln. eurų) sumažino federalines dotacijas, kaltindama ją tuo, kad nesugebėjo apsaugoti žydų studentų nuo persekiojimo, kai protestuotojai mitingavo prieš Izraelio puolimą Gazos Ruože.

Praėjusią savaitę D. Trumpo administracija elitiniam JAV Harvardo universitetui įšaldė 2,2 mlrd. dolerių (1,93 mlrd. eurų) dotacijas.

Administracijos teigimu, šie veiksmai buvo priimti po to, kai Harvardas atmetė keletą reikalavimų, kuriais, pasak Baltųjų rūmų, buvo siekiama kovoti su antisemitizmu studentų miestelyje.

Kovo 15-oji: migrantų išsiuntimas į Salvadorą 

D. Trumpas pažadėjo per savo antrąją kadenciją deportuoti milijonus dokumentų neturinčių migrantų. Rinkimų kampanijos metu daug dėmesio jis skyrė neteisėtai imigracijai.

Grįžęs į Baltuosius rūmus jis jau išsiuntė į Salvadorą daugiau kaip 250 migrantų, daugiausia pagal šimtmečių senumo, karo laikų įstatymą, kuriuo atimama teisė į deramas procedūras.

Teismuose užginčytas reikalas nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo. Vykdomoji valdžia atsisakė nusileisti, o vienas federalinis teisėjas dabar sako, kad yra „tikėtina priežastis“ manyti, kad administracija niekina teismą už tai, kad nepaisė įsakymo sustabdyti išsiuntimą.

Kovo 26-oji: Grenlandijos klausimas

Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus D. Trumpas tvirtino, kad norėtų prijungti Grenlandiją prie JAV ir net pareiškė, kad svarstytų galimybę dėl to panaudoti karinę jėgą. 

Prieš pat JAV viceprezidento ir jo žmonos vizitą į Grenlandiją, D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi perimti šią salą dėl „taikos pasaulyje“.

„Nekalbame apie taiką Jungtinėms Valstijoms. Kalbame apie taiką pasaulyje. Kalbame apie tarptautinį saugumą“, – sakė D. Trumpas. 

Danijos vadovai griežtai reagavo į šiuos pareiškimus, o J. D. Vance'o ir Jungtinių Valstijų antrosios ponios vizitas Grenlandijoje apsiribojo apsilankymu JAV karinėje bazėje ir nebuvo suplanuotų susitikimų su salos visuomene. 

Balandžio 2–9 dienos: D. Trumpo muitai

Balandžio pradžioje D. Trumpas paskelbė apie didžiulius muitus daugeliui pasaulio šalių, kaltindamas jas tuo, kad jos naudojasi Jungtinių Valstijų pranašumu.

Po savaitės D. Trumpas pranešė, kad 90-čiai dienų stabdo priemones beveik visoms ekonomikoms. 

Tačiau respublikonas labiausiai smogė Pekinui – daugeliui iš Kinijos importuojamų prekių nustatė papildomus 145 proc. tarifus.

D. Trumpo muitai sukrėtė pasaulio rinkas, padidindami aukso kainą ir smogdami dolerio vertei.