D. Trumpo grasinimai Grenlandijai privertė sunerimti ir Islandiją

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai užimti Grenlandiją privertė pastarosios kaimynę Islandiją pergalvoti ir savo ilgalaikę gynybą, kurią nuosavos kariuomenės neturinčioje vulkaninės kilmės saloje šiuo metu užtikrina Jungtinės Valstijos ir NATO.

Naujausios visuomeninio transliuotojo RUV atliktos visuomenės apklausos duomenimis, maždaug 74 proc. islandų mano, kad D. Trumpo dėmesys Grenlandijai ir apskritai visam Arkties regionui kelia grėsmę ir jų šaliai.

„Galime lengvai įsivaizduoti save Grenlandijos gyventojų kailyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas valdančiajai Socialdemokratų partijai atstovaujantis Islandijos parlamento narys.

D. Trumpui prezidentaujant Baltieji rūmai apie kokius nors planus 390 000 gyventojų turinčios Islandijos salos Šiaurės Atlanto vandenyne atžvilgiu kol kas nekalbėjo.

D. Trumpas „Grenlandijai grasina kiekvieną dieną, tačiau apie Islandiją nieko nekalba“, – teigė Islandijos universiteto šiuolaikinės istorijos profesorius Valuras Ingimundarsonas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors Islandijos ir Grenlandijos geostrateginė padėtis yra panaši, sala neturi tokių gausių mineralinių išteklių, kurie, manoma, slypi Grenlandijos gelmėse.

Be to, ir Islandija, ir Grenlandija palaiko glaudžius karinius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Vašingtonas Islandijos gynyba rūpinasi nuo 1951 m., kai buvo sudaryta šių dviejų NATO narių sutartis.

Keflaviko karinė bazė buvo svarbus JAV ir sąjungininkų mazgas tiek Antrojo pasaulinio, tiek Šaltojo karo metais.

1951 m. sudaryta sutartimi Jungtinės Valstijos turi galimybę saloje turėti karių, tačiau Islandija gali pati nustatyti, kiek jų bus dislokuota bei vienašališkai nutraukti susitarimą, apie tai pranešusi prieš pusantrų metų.

Povandeninė infrastruktūra

Nors 2006 m. Jungtinės Valstijos oficialiai uždarė Keflaviko bazę, po to, kai 2014 m. Rusija užpuolė Krymą, ji vėl pradėjo veikti.

„JAV karinė bazė Islandijoje oficialiai nebuvo naujai atidaryta, tačiau amerikiečių kariai rotacijos tvarka joje budi ištisus metus“, – paaiškino V. Ingimundarsonas.

Ant kortos stovi povandeninė ryšio ir energetikos infrastruktūra, kurios atžvilgiu Kinija arba Rusija gali pamėginti imtis sabotažo.

Dėl klimato kaitos atsiveriant naujiems jūrų maršrutams, Pekinas ir Maskva pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi Arkties regione.

Todėl nė vienam Islandijos gyventojui nekyla jokių klausimų dėl JAV karių buvimo saloje ar Reikjaviko karinės priklausomybės nuo Vašingtono.

„Islandiją ir JAV sieja ilgamečiai ir artimi santykiai saugumo ir gynybos srityje, nes abi šalys turi bendrų interesų Šiaurės Atlanto ir Arkties regione“, – naujienų agentūrai AFP teigė salos užsienio reikalų ministerija.

„Nėra pagrindo manyti, kad tai pasikeis.“

Kalbos apie tai, kad Islandija turėtų turėti nuosavą armiją, nuo seno yra tabu.

„Vyriausybei įtraukus šį klausimą į darbotvarkę, kiltų visuomenę skaldantys ginčai, kuriuos greičiausiai laimėtų prieštaraujantieji šiai minčiai“, – tvirtino V. Ingimundarsonas.

Tačiau rodosi, kad tendencijos palaipsniui kinta, teigė Islandijos Altingo narys Daguras B. Eggertssonas.

„Šiuo metu vyksta virsmas, kai aiški pokario metais vyravusi idėja, kad Europa turėtų ne vėl pradėti ginkluotis, bet slėptis po NATO ir JAV skėčiu, nustumiama į pašalę“, – sakė jis.