NATO laivyno misijoje Baltijos jūroje dalyvaus ir Lietuva

Suomių žiniasklaidai pranešus, kad šią savaitę svarbiausius infrastruktūros objektus Baltijos jūroje ims saugoti 10 NATO laivų, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad į aljanso misiją savo pajėgumus įtrauks ir Lietuva.

Trečiadienį skelbta, kad nuo sausio iki balandžio svarbiausius objektus Baltijos jūroje saugos joje jau dabar esantys aljanso laivai bei tie, kuriuos NATO valstybės narės dar atsiųs šiai misijai vykdyti.

„Mes prie to planuojame prisidėti – taip, tas bus daroma, Lietuva tiek šios operacijos jūroje rėmuose duos tam tikrus pajėgumus, tiek kalbant apie nacionalinį veikimą irgi ir toliau išlaikys padidintą budrumo režimą, papildomas stebėjimo ir žvalgybines priemones“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Bendras principas, kad iš tiesų sustiprinto budrumo veiksmai Baltijos jūroje bus atliekami ir kad iš tiesų papildomos priemonės bus taikomos mūsų buvimo jūroje kontekste“, – aiškino politikė.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) trečiadienį buvusiam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui taip pat paskelbus, kad patruliavimą NATO laivai pradės šį mėnesį, ministrė pažymėjo, kad informacija plačiau dalintis negali.

„Iš tiesų tai turėjome uždarus posėdžius, kuriuose dalinomės slapta informacija, tai detalių tikrai neturėtume viešai aptarinėti", – tikino D. Šakalienė.

Pranešta, kad sausį pradėsiantys patruliuoti NATO laivai Baltijos jūroje turės stebėti ir sekti rizikingus laivus, kurie galėtų kelti grėsmę jūros infrastruktūrai.

Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią Rusijos „šešėliniam laivynui“, kuriuo nafta eksportuojama į neeuropines rinkas, ir kuris Baltijos jūroje pažeidžia kabelius ir kitus strateginius objektus.

ELTA primena, kad šventinę savaitę nustojo veikti Baltijos jūroje esantys povandeniniai elektros ir telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją.

Šalis jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“.

Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje. Šį pirmadienį pranešta, kad kol kas suremontuoti tik telekomunikacijų kabeliai.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.

Lapkritį Baltijos jūroje taip pat fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad įtarimą keliančius laivus Baltijos jūroje galima būtų stebėti atidžiau, o laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų – juos palydėti bei patruliuoti, skirti technologinių priemonių jų veiksmų sekimui.

Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

Premjeras Gintautas Paluckas taip pat yra sakęs, kad grėsmėms regione suvaldyti Baltijos ir Skandinavijos valstybės kuria bendrą veiksmų planą.