D. Šakalienė apie planus didinti NATO šalių gynybos išlaidas: gali kilti aštrių diskusijų

NATO valstybėms svarstant gynybai skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako – gali kilti diskusijų, jei būtų sutarta dalį šių lėšų – 1,5 proc. – skirti ne kariniams įsigijimams, bet su gynybą susijusioms reikmėms.

„Nebuvo griežto prieštaravimo, kad 5 proc. būtų suskirstyti į 3,5 ir 1,5 proc. Aš manau, kad galutiniame procese, jeigu bus iš valstybių narių noras į 1,5 proc. sudėti dalykus, kurie nebus tiesiogiai susiję su gynyba, gali kilti gana aštrių diskusijų“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Šakalienė. 

„Nes jeigu mes kalbame apie tą 1,5 proc. susisiejimą su infrastruktūra – pavyzdžiui, su kariniu mobilumu, su tam tikromis kontrmobilumo priemonėmis, su civilinės ir karinės gynybos tam tikromis sąsajomis – tai, na, tikrai dar galima suprasti. Iš tikrųjų tai yra prisidedantys dalykai. Bet yra tam tikrų diskusijų, kur net nesinori minėti – ypatingai iš Pietų ir Centrinės Europos kai kurioms valstybėms atrodo, kad tai yra labiau Donaldo Trumpo spaudimo patenkinimas“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Pasak politikės, būtina suprasti, jog siekiant atgrasyti Rusiją didesnis NATO valstybių gynybos finansavimas yra neišvengiamas. Be to, pažymi ji, svarstoma 5 proc. BVP kartelė nėra galutinis tikslas. Pasak jos, tik pasiekus 5 proc. BVP finansavimą prasidėtų pajėgumų vystymas „pilnu tempu“.

„Juk nuo to momento, kai bus pasiektas aukštesnis finansavimas, tiktai tada NATO pajėgumų stiprinimas, atliepiant pajėgumų tikslus, tik tada jis pradės vykti pilnu tempu“, – teigė ministrė.

„Reikia suprasti tai, kad jeigu po septynerių metų bus pasiektas tas 3,5 proc. plius 1,5 proc., tai ne tuo metu jau bus NATO pajėgumų tikslai įgyvendinti. Nuo tada prasidės pilnu tempu ėjimas link jų. Tai iš esmės prieštarauja mūsų NATO karinės žvalgybos vertinimui, kokia yra Rusijos grėsmė, per kiek laiko Rusija gali būti pasiruošusi kelti tiesioginę grėsmę NATO“, – pridūrė ji.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, ketvirtadienį atvykęs į Briuselį susitikti su NATO kolegomis, spaudžia NATO nares, kad prieš vėliau šį mėnesį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą jos susitartų dėl prezidentą Donaldą Trumpą tenkinančio NATO gynybos išlaidų padidinimo. 

D. Trumpas reikalauja, kad per birželio 24–25 d. Nyderlanduose vyksiantį susitikimą Aljanso narės sutiktų padidinti išlaidas gynybai iki penkių procentų savo bendrojo vidaus produkto. NATO vadovas Markas Rutte'as siūlo kompromisinį susitarimą: 3,5 proc. BVP skirti pagrindinėms karinėms išlaidoms iki 2032 m. ir 1,5 proc. kitoms su saugumu susijusioms sritims, tokioms kaip infrastruktūra.