D. Šakalienė apie diskusijas trauktis iš Otavos konvencijos: tikslas turėti bendrą strategiją, o ne pijariškai iššokti

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad prieš priimant sprendimus dėl priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos denonsavimo – būtina šį sprendimą visų pirma išdiskutuoti su kitomis regiono valstybėmis. Todėl ministrė akcentuoja, kad žingsnis trauktis iš konvenijos neturėtų būti skubotas.

„Mes turime nesurišti sau rankų, mes turime neriboti galimybių savo kariuomenei, todėl, kad priešo kariuomenė naudoja viską, jokių susitarimų nesilaiko“, – pirmadienį žurnalistams teigė D. Šakalienė.

„Tačiau kalbant apie konkrečias konvencijas, mes turime įsivertinti du dalykus – kiek tai mums konkrečiai reikalinga, ir antras dalykas, vis dėlto su savo kolegomis ir kaimynais taip pat dirbti bendrai“, – akcentavo ji.

Dėl to ministrė tikina ketinanti tęsti pokalbius šia tema su Baltijos ir Šiaurės šalių gynybos ministrais.

„Mes sutarėme, kad tęsime tuos pokalbius Baltijos ir Šiaurės šalių formatu – kas turime sieną su Rusija. Nes iš tiesų mums labai svarbu turėti bendrą politiką ir dėl strateginės ambivalencijos, kad šiek tiek duotume neapibrėžtumo mūsų priešui“, – pabrėžė D. Šakalienė.

„Yra skirtingos nuomonės – vieni yra labiau už, kiti dvejoja, nes nemato tam techninio poreikio. Tai dėl to, aš manau, kad mes kaip tik ir turėtume visi ramiai pasitarti“, – akcentavo ji.

Todėl D. Šakalienė pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus nereikėtų skubėti.

„Čia nėra tikslas pijariškai iššokti kuo greičiau, čia yra tikslas turėti bendrą strategiją, kad mes galėtume turėti vienybę, kuri mums yra labai svarbiu ir į kurią taip aktyviai kėsinasi tiek Rusija, tiek Kinija. Tai vieningi, sisteminiai sprendimai yra mūsų prioritetas“, – pabrėžė ministrė.

Ministrė taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurių priešpėstinių minų Otavos konvencija, jos žiniomis, net nedraudžia.

„Minos yra labai skirtingos – yra tos „kvailos“ minos ir yra tos minos, kurios yra valdomos nuotoliu. Tai kalbant apie valdomas nuotoliu, (...) kai kurių kitų kariuomenių vadų vertinimu, ta interpretacija yra, kad jos netgi neprieštarauja Otavos konvencijai ir jas ir dabar galima sėkmingai naudoti“, – atkreipė dėmesį D. Šakalienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, vis dar laukiama oficialaus karinio patarimo.

„Oficialus karinis patarimas nėra duotas, nes elektroniniu paštu atsiųstas draftas nėra oficialus karinis patarimas“, – akcentavo ji.

Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius tikina, jog vadovaujant ministerijai jis sulaukė tokio karinio patarimo. Todėl konservatorius ragina ministeriją jau baigti diskusijas ir parengti konkretų pasitraukimo iš konvencijos planą.

Idėją remia ir kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras, taip pat ir dabartinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.

Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.

ELTA primena, kad pernai Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Galutinai iš šios konvencijos Lietuva pasitrauks nuo kovo. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties, neliks ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.