D. Matulionis: Vokietijos brigados atsakas į Rusijos užpuolimą priklausytų nuo situacijos

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Rusijos užpuolimo atveju Lietuvoje dislokuotai Vokietijos brigadai reikėtų sulaukti Berlyno leidimo gintis, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, jog viskas priklausytų nuo situacijos. Jo žiniomis, atskiras Bundestago sprendimas nebūtų reikalingas.

„Šita diskusija man pasirodė truputį keistoka, nes priklauso nuo situacijos. Vokietijos brigada bus inkorporuota į NATO regioninius planus. Tokiu atveju, jeigu kažkas įvyksta, tai vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas turės visus įgaliojimus naudoti pajėgas Lietuvos teritorijoje ir tos teritorijos gynybai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.

„Tačiau tų vadinamų netikėtų atakų atveju, toks scenarijus yra galimas, kai vyriausiasis pajėgų vadas neturės įgaliojimų. Tada klausimas kils, kokius įgaliojimus Vokietija duos Vokietijos brigadai, kuri yra įkurta Lietuvoje“, – tęsė jis.

Visgi prezidento patarėjo žiniomis, Bundestago sprendimas būtų nereikalingas, kadangi yra nustatyta greita procedūra, leisianti per trumpą laiką suteikti įgaliojimus gintis.

„(Pagal – ELTA) mūsų turimą informaciją, Bundestago sprendimas nėra reikalingas. Yra nustatyta greita procedūra, leidžianti per labai trumpą laiką suteikti įgaliojimus kartu su Lietuvos pajėgomis ginti teritoriją“, – kalbėjo jis.

„Čia vidinė Vokietijos diskusija, be abejo, kaip ir pas mus yra įvairių diskusijų, kas turi priimti sprendimus – ar Vyriausybė, ar parlamentas. Bet aš pasitikiu ta informacija, kurią mes turime ir patikinimais, kad problemų nebūtų“, – sakė prezidento patarėjas.

Kol kas nėra informacijos, kad JAV išves savo karius iš Europos

D. Matulionis taip pat teigė kol kas neturintis informacijos, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ketina išvesti savo karius iš Europos. Tiesa, jis pažymėjo, jog artimiausiu metu prasidės vadinamasis JAV pajėgų Europoje peržiūros procesas.

„Negaliu duoti 100 proc., kad iš tikrųjų viskas bus taip, kaip dabar yra. Bet, jeigu ta peržiūra bus, ji neturėtų būti reikšminga“, – sakė prezidento patarėjas.

„Visos šalys stengiasi įtikinti amerikiečius, kad jų buvimas Europoje yra svarbus ne tik Europai, bet ir amerikiečiams, žiūrint į platesnį regioną. Pajėgos Europoje reikalingos tam, kad turėtų savo atgrasymo faktorių Artimųjų Rytų regione, Afrikos regione“, – akcentavo jis.

Kaip jau buvo skelbta, jeigu Rusija užpultų Lietuvą, šalyje dislokuota Vokietijos brigada negalėtų iš karto padėti gintis kovoje su rusų kariais, pirmadienį pranešė vokiečių dienraštis „Die Welt“, susipažinęs su slaptais dokumentais.

Skelbta, kad klausimas dėl vokiečių brigados veiksmų užpuolimo atveju iškilo daliai Bundestago narių, todėl jie birželio pradžioje paprašė federalinės vyriausybės pateikti atitinkamą ataskaitą.

„Die Welt“ gautame konfidencialiame dokumente teigiama, kad „ginkluoto užpuolimo Lietuvoje atveju federalinė vyriausybė, siekdama įvykdyti Vokietijos įsipareigojimus sąjungininkams, pagal NATO sutarties 5 straipsnį arba Europos Sąjungos (ES) sutarties 47 straipsnį, gali skirti Vokietijos brigadai Lietuvoje karinę kovinę misiją atremti užpuolimą“.

Tačiau pažymima, kad net ir po tokio formalaus leidimo lieka neaišku, ar vyriausybė paprašys parlamento įgaliojimo. Remiantis Bundestago tyrimų tarnybos birželio 18 d. ataskaita, tai būtų būtina.

Tokia tvarka būtų taikoma ir Bundeswehro dislokavimui „aljanso gynybos tikslais“.

ELTA primena, kad Berlynas dar 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.