D. Kuliešius: Už vakcinų nuo COVID-19 įsigijimą tiesiogiai atsakingas yra A. Veryga

Už vakcinų įsigijimą tiesiogiai atsakingas yra sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o siekis šį klausimą svarstyti Valstybės gynimo taryboje (VGT) – bandymas išvengti atsakomybės, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

„COVID-19 vakcinos pirkimo proceso organizavimas yra itin svarbus visuomenės sveikatos užtikrinimo klausimas, už kurį yra tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas Sveikatos apsaugos ministras“, – BNS perduotame komentare teigė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.

Jis yra ir Valstybės gynimo tarybos sekretorius.

„Vakcinos nuo COVID-19 pirkimo procesas jau yra pradėtas, o ministro siekis atsikratyti savo tiesioginės atsakomybės gali būti siejamas su pradėtais ikiteisminiais tyrimais dėl ankstesnių ministerijos vykdytų pirkimų“, – aiškino D. Kuliešius.

Prezidento patarėjo teigimu, šalies vadovas mano, kad VGT ateityje gali būti organizuojamas sprendžiant strateginius kovos su COVID-19 protrūkiu klausimus.

„Tačiau šiuo konkrečiu atveju prezidentui nekyla abejonių, jog vakcina turi būti perkama, o pasirinktas būdas tai daryti kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pasirašant atitinkamą sutartį su Europos Komisija dar birželį, yra tinkamas. Tačiau pirkimas turi vykti skaidriai ir efektyviai. Prezidento nuomone, ministras savo dėmesį, laiką ir ryžtą turėtų skirti savo tiesioginių pareigų vykdymui, o ne bandymams išvengti atsakomybės“, – sakė D. Kuliešius.

Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant ir valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.

Ją sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, tarybai vadovauja prezidentas.

Valstybės gynimo tarybos įstatymas numato, kad „VGT nutarimai klausimais, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus priklauso Prezidento, Seimo ar Vyriausybės kompetencijai, yra rekomendaciniai“.

Kaip vėliau teigė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis, Valstybės gynimo tarybos įstatymas numato, kad neeilinius VGT posėdžius šaukia prezidentas savo iniciatyva arba bent vieno Valstybės gynimo tarybos nario siūlymu.

„Sunku suprasti, kodėl Prezidentūra atsisako laikytis šių įstatymo nuostatų ir neleidžia premjerui, kaip VGT nariui, pasinaudoti teise inicijuoti posėdžio sušaukimą. Primintina, kad Prezidentūros iniciatyva neseniai buvo renkamas posėdis Lietuvos geležinkelių klausimams nagrinėti, nors visi sprendimai ten buvo priimti atsakingų institucijų“, – BNS sakė jis.

„Kalbėti apie tai, kad jie svarbūs dėl karinės infrastruktūros, galima, bet tuomet ir karių vakcinavimas yra VGT klausimas. Galbūt susisiekimo klausimai yra artimesni VGT sekretoriui, bet vakcinos įsigijimas yra strategiškiausias klausimas kalbant apie kovą su COVID-19 virusu“, – pridūrė patarėjas.

Anot jo, Vyriausybė nesikrato atsakomybės, o siekia maksimaliai skaidriai visoms valdžios šakoms pristatyti informaciją.

„Formalius sprendimus šiaip ar taip priimtų Vyriausybė, kadangi VGT sprendimai savo esme yra rekomendacinio pobūdžio“, – komentavo A. Pikžirnis.

Jis pridūrė, kad „premjeras darsyk kreipėsi į VGT narius, tame tarpe ir prezidentą“.

Antradienio vakarą A. Veryga feisbuko paskyroje pasidalijo prezidento patarėjo nacionaliniam saugumui D. Kuliešiaus atsakymu į anksčiau ministerijos išsiųstą kvietimą šaukti VGT – dokumente teigiama, jog norint sukviesti šį valstybės ir krašto apsaugos vadovų pasitarimo formatą, būtina pateikti „pagrindžiančią medžiagą ir argumentus“.

„Šiuo metu vykdomo pirkimo konkretūs procedūriniai dokumentai nėra pagrindas VGT darbotvarkei“, – teigiama atsakyme ministrui.

Savo ruožtu A. Veryga tikina, kad D. Kuliešius net nesusipažino su pateiktais dokumentais, „nes nesutiko pasirašyti standartinės Europos Komisijos (EK) nustatytos konfidencialumo deklaracijos ir negavo rakto tiems dokumentams atidaryti“.

Anot jo, šią savaitę Lietuva turi apsispręsti dėl papildomų lėšų vakcinų paramos fondui skyrimo, taip pat „kuo greičiau apsispręsti dėl vakcinų įsigijimo strategijos“.

„Po (...) patarėjo atsisakymo priimti informaciją nelabai aišku, kaip tikėtis institucijų susitelkimo šiuo svarbiu klausimu“, – tikino ministras.

D. Kuliešiaus teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė dokumentus apie konkretaus viešojo pirkimo vykdymo procedūras, techninius reikalavimus vakcinai, tačiau VGT nėra viešųjų pirkimų komisija, todėl jai nagrinėti techninių specifikacijų nėra reikalo.

„Prezidentas yra nuolat informuojamas apie COVID-19 vakcinos įsigijimą, jam teikiama svarbiausia informacija. Tačiau konkretaus pirkimo procedūros, vakcinos parinkimas ir reikiamas jos kiekis yra sveikatos apsaugos ministro atsakomybė“, – komentavo jis.

Vyriausybė praeitą savaitę nutarė kreiptis į VGT, jog ši priimtų sprendimus, susijusius su bendru Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos vakcinų nuo koronaviruso infekcijos įsigijimu, kai kilo abejonių dėl prisiimamų rizikų, taip pat dėl vakcinos kūrėjų reputacijos.

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad specialiųjų tarnybų pateikta informacija apie vakcinos gamintoją – bendrovę „AstraZeneca“, iš kurios ketinama pirkti produktą, yra prieštaringa: informuojama apie įtarimus bendrovei už galimą kyšininkavimą, taip pat apie platintus vaistus, kurie nebuvo veiksmingi, melagingą kainodarą ir rinkai teiktą klaidingą informaciją. 

Pati farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ praėjusią savaitę paskelbė laikinai sustabdžiusi savo vakcinos nuo COVID-19 klinikinius atsitiktinių imčių bandymus, nes vienam savanoriui pasireiškė neaiškūs negalavimai. Šeštadienį įmonė pranešė atnaujinusi vakcinos nuo COVID-19 bandymus, gavusi Didžiosios Britanijos reguliavimo institucijų leidimą.

„AstraZeneca“ yra tarp devynių bendrovių, šiuo metu vykdančių paskutinį kuriamų vakcinų bandymų etapą.

BNS