D. Kreivys: Vyriausybė, jei reikės, uždraus įmonėms pirkti rusiškas dujas

Vyriausybė gali uždrausti Lietuvos įmonėms įsigyti rusiškų dujų, jeigu jos ateityje nuspręstų jų pirkti, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. 

„Man labai sunku įsivaizduoti įmones, finansuojančias savo veiksmais karą Ukrainoje ir nekaltų žmonių žudymus. Jeigu tokios įmonės atsiras, tada Vyriausybė imsis atitinkamų sprendimų“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Kreivys, paklaustas, kaip reaguos Vyriausybė, jei ateityje įmonės sugalvotų atnaujinti sandorius su Rusijos dujų tiekėju „Gazprom“.  

„Lietuva daug sprendimų yra priėmusi – tiek dėl kalio trąšų, tiek dėl LNG rusiškų dujų (uždrausti „Novatek“ kroviniai – BNS). Jeigu atsiras drąsuolių, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – pridūrė ministras. 

D. Kreivio teigimu, sprendimą nebepirkti rusiškų dujų nuo balandžio Lietuvos dujų tiekėjai priėmė, atsižvelgdami į dar gruodį Vyriausybės paskelbtą planą, kaip kritiniu atveju reikės išgyventi be „Gazprom“ dujų. 

„Šiai dienai sprendimai, kurie yra padaryti, yra padaryti Lietuvos įmonių remiantis Vyriausybės sprendimais gruodžio mėnesį ir rekomendacijomis“, – sakė ministras. 

„Gruodžio mėnesį mes ruošėmės įvairiems variantams, kurie buvo galimi, ir vienas iš variantų buvo toks, kad Rusijos atsakas į galimas sankcijas gali būti dujų šantažas. Todėl Lietuvos įmonės ir užsisakė krovinius LNG terminalu“, – teigė D. Kreivys, paprašytas patikslinti, ar dar gruodį buvo žinoma apie planus nuo balandžio nutraukti rusiškų dujų importą. 

D. Kreivys teigė, kad, jo žiniomis, nuo gegužės pradėsiančiu veikti Lietuvos-Lenkijos (GIPL) dujotiekiu dujos tekės iš Lietuvos Lenkijos kryptimi . 

Dujos iš SGD terminalo tekės į Latviją, Estiją, Suomiją, Lenkiją

Ministro teigimu, Klaipėdos SGD terminalą kas mėnesį pasieksiantys trys kroviniai visiškai patenkins Lietuvos dujų poreikį, taip pat leis jų „didelį kiekį pateikti kitoms šalims“. 

„Lietuvai reikėtų tik pusę to kiekio, kuris dabar ateina į Lietuvos terminalą. Kitos dujos tekės pietų ir šiaurės kryptimis – į Latviją, Estiją, Suomiją, taip pat atsidarius GIPL nuo gegužės pabaigos tekės ir į Lenkiją“, – sakė D. Kreivys. 

Paklaustas, ar Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų užtektų visoms trims Baltijos šalims, ministras teigė, jog pajėgumus skirsto ne Vyriausybė, o pasirūpinti dujų kroviniais turėtų pačios Baltijos šalių vyriausybės ir jų dujų tiekėjai. 

„Reikia suprasti, kad yra dujų rinka. Ir dujų rinka veikia taip, kad dujos gali tekėti ir kitoms Baltijos šalims, ir į Lenkiją. Tai turbūt kitų Baltijos šalių prerogatyva irgi turbūt rūpintis ar užsakyti pas mus krovinius, ar dar iš kažkur – tai turbūt kiekvienos Baltijos regiono vyriausybės ir jose veikiančių įmonių klausimas. Nes Vyriausybė į terminalo pajėgumų skirstymus nesikiša – tai yra įmonių komercinė veikla“, – sakė D. Kreivys. 

D. Kreivys teigė, jog Lietuva šiuo metu vertina finansines Klaipėdos SGD terminalo plėtros galimybes. 

„Lietuva šiuo metu skaičiuoja ekonomiką terminalo išdujinimo pajėgumų išplėtimo. Jeigu ekonominiai paskaičiavimai ir galimybės leis, Lietuva išplės terminalą“, – teigė energetikos ministras. 

„Tai yra pats pigiausias ir greičiausias būdas (plėsti SGD terminalo pajėgumus – BNS)“, – pridūrė D. Kreivys. 

Pasak D. Kreivio, ar terminalas bus plečiamas, priklausys nuo tokios investicijos atsiperkamumo.

„Terminalo plėtimas yra investicija, tai investicijos vykdymas priklausys, kaip ta investicija atsiperka. Įmonės turi pasiskaičiuoti grąžą ir nuspręsti, ar investuoti ar ne“, – teigė D. Kreivys.

Anot ministro, terminalo plėtros poreikis dėliojamas, atsižvelgiant į sąlygas ateities dujų rinkoje.

„Šiai dienai yra pakankamai aišku, kad dujų poreikis regione augs, todėl tie skaičiavimai ir tokios galimybės yra svarstomos“, – sakė D. Kreivys.  

Premjerė Ingrida Šimonytė dar praėjusį ketvirtadienį teigė, jog šiuo metu nediskutuojama apie Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų plėtrą. 

Pasak D. Kreivio, nutrauktas rusiškų dujų importas neturėtų turėti įtakos dujų kainoms ateityje: „Dujų kainas nustato rinka ir vamzdžiu atitekančių dujų kaina nesiskyrė nuo kainos, kuri yra rinkoje“. 

Tuo metu Latvijos bendrovės „Latvijas Gaze“ planų už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais ministras nekomentavo.

„Aš negaliu komentuoti privačių Latvijos įmonių pasakymų“, – sakė D. Kreivys. 

BNS