D. Kreivys: sinchronizavimas elektrą pabrangintų nedaug, kainas suvaldytų didesnė gamyba

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos  gamyba.

„Litgrid“ yra atlikęs skaičiavimus. Pačios sinchronizacijos įtaka kainoms yra minimali – keletas procentų. Iš esmės dar kartą pasikartosiu – (kainas lemiantis veiksnys – BNS) yra infrastruktūros prieinamumas, antras yra sezoniškumas“, – antradienį Alytuje BNS sakė D. Kreivys. 

Jo teigimu, elektros kaina gali didėti dėl sistemos balansavimo pajėgumų poreikio: „Lietuvai balansavimo poreikio bus mažiau, nes mes juos viduje turime, o Latvijai ir Estijai tai kainuos brangiau“.

„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus elektros tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis nenorėjo prognozuoti sinchronizavimo poveikio elektros kainoms bei pabrėžė, kad ji priklausys nuo atsinaujinančios energetikos projektų vystymo.

„Kadangi mes matome beprecedentinę atsinaujinančių (išteklių – BNS) plėtrą ir jeigu tie projektai vyks taip, kaip vyksta dabar ir kaip yra suplanuota, tai bus pagrindinis kainos spaudimas žemyn“, – BNS antradienį Alytuje sakė R. Masiulis.  

„Balansavimo kaina priklausys nuo to, kokią kainą duos gamintojai. Kaip minėjau, tarp gamintojų didžiausią įtaką turės atsinaujinantys“, – pridūrė jis. 

Pasak D. Kreivio, šiuo metu elektros sistemą Lietuvoje daugiausia padeda balansuoti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, taip pat prie to prisideda kaupimo baterijos.

Lietuvai vis dar priklausant rusiškai IPS/UPS elektros sistemai, nedidelė dalis sistemos balansuojama automatiškai iš Rusijos, tačiau jai už šią paslaugą nemokama nuo 2022-ųjų vasaros. 

D. Kreivys pabrėžė, kad elektros kainas labiausiai lemia infrastruktūros prieinamumas, o jas gali suvaldyti kuo didesnė jos gamyba. 

„Pavyzdžiui, šiandien vienas iš „Estlink“ (jungtis tarp Suomijos ir Estijos – BNS) – stambesnis kabelis – yra pažeistas, jis tvarkomas, automatiškai iš Skandinavijos, konkrečiai Suomijos, negali papulti elektra į Baltijos šalis, tai sukelia kainas. „NordBalt“ veikimas–neveikimas vėl turi įtakos. Geriausias vaistas kainoms yra kuo didesnė generacija Baltijos šalyse ir ypatingai Lietuvoje“, – teigė D. Kreivys. 

„Jeigu pažiūrėti, kas mus šiandien gelbėja, kai kainos pakyla, įsijungia dujiniai pajėgumai. Ačiū Dievui, turime mažesnes dujų kainas ir tai automatiškai stabilizuoja (elektros kainą – BNS)“, – teigė ministras. 

Baltijos šalims iki rugpjūčio 7 dienos rengiantis pranešti Rusijai ir Baltarusijai apie nutraukiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL), liepos 10 dieną Rygoje turėtų susitikti už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai. 

„Tas klausimas dėl pasitraukimo iš BRELL nekelia jokių abejonių, o dėl kai kurių reikšmingesnių techninių detalių reikės apsitarti“, – teigė D. Kreivys. 

Nei jis, nei R. Masiulis nenurodė, kada konkrečiai Baltijos šalių tinklo operatorės suderintu laišku praneš apie kitų metų vasarį planuojamą pasitraukimą iš BRELL. 

BNS žiniomis, tai ketinama padaryti dar liepos mėnesį.

„Jeigu iki rugpjūčio 8-os dienos laiškas turi būti įteiktas, tai automatiškai turi skaičiuoti taip, kad jis laiku nukeliautų“, – teigė D.  Kreivys. 

„Situacija juda gerai, būsime pasiruošę sinchronizacijai. (...) Kiekvieną dieną mūsų sistema tik stiprėja, yra labiau pasiruošusi, projektai vyksta pagal planą, tai aš problemų sinchronizacijai nematau“, – teigė R. Masiulis. 

Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje. 

Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.