Aktualijos | 5 MIN.
Naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.
„Šis dokumentas turbūt yra svarbiausias mūsų energetikos sektoriaus dokumentas (...) Mūsų visos valstybės saugumas ir ekonomika stovi ant šio energetinio saugumo pamato“, – Seimo Ekonomikos komiteto (EK) posėdyje trečiadienį kalbėjo energetikos ministras
Dainius Kreivys.
Pasak ministro, Būtingės, Klaipėdos suskystintų dujų (SGD) terminalų statybos, nutiestos elektros ir dujų jungtys ir biokuro sektoriaus plėtra iki šiol buvo pagrindiniai sprendimai, leidę siekti energetinio nepriklausomumo.
Šiuo metu didžiausi iššūkiai Lietuvos energetikai, pasak ministro, yra didžiosios dalies energetinių resursų – dujų, naftos – importas, energetinės infrastruktūros pažeidžiamumas galimoms atakoms.
Tad naująja strategija bus siekiama, kad iki 2050 metų Lietuva taptų visiškai energetiškai nepriklausoma ir klimatui neutralia valstybe, prisijungusi prie Europos tinklų eksportuotų elektrą ne tuomet, kai kaina rinkoje yra žemiausia, o tada, kai jos produktai turi aukštesnę pridėtinę vertę, kaip, pavyzdžiui, žaliasis vandenilis, taip pat užtikrintų kuo žemesnes elektros kainas vartotojams.
D. Kreivio teigimu, nutraukus energetikos išteklių importą iš Rusijos, vystant žaliąją energetiką, Europoje auga elektros energijos poreikis. Tai, pasak ministro, taps gera galimybe Lietuvai, kuri dėl palyginti mažos ekonomikos, tačiau didelio atsinaujinančios energetikos potencialo viena pirmųjų Europos Sąjungoje (ES) galės pasiekti gaminamos elektros energijos perteklių.
„Vokietijai dekarbonizuojantis, net sumažinus energetikos išteklių panaudojimą, taupant vidutiniškai per metus reikės tarp 2000–3000 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos (...) Baltijos šalys gali būti geromis donorėmis aprūpinant Centrinę Europą elektros energija bei iš elektros pagamintais pridėtinės vertės produktais“, – teigė D. Kreivys.
Pasak ministro, Lietuvos geografinė padėtis bei didesnis vandenilio poreikis pramonėje leis tapti energetiniu centru Baltijos valstybėse. Galimos vietos vandenilio ir jo produktų gamybai yra numatytos šalia Elektrėnų, šiaurinėje Lietuvos dalyje ir pajūryje.
„Mūsų privalumas yra tai, kad mes esame vartai (...) per mus judės visos jungtys, visi energetiniai mazgai. (...) Mes turime didžiausią pramonę, mes turime didesnį vandenilio panaudojimą, čia yra ir „Achema“, ir Mažeikių „Orlen“, ir „Akmenės cementas“ ir taip toliau. Būtent gebėjimas vandenilį naudoti ir bus tas strateginis komponentas“, – akcentavo D. Kreivys.
Energetikos ministerijos skaičiavimais, per ateinančius 20–25 metus į atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje yra galimybė pritraukti apie 150 mlrd. eurų vertės investicijų.
Planuoja statyti naujosios kartos branduolinius reaktorius
„Branduolinė energetika iš esmės keičia energetikos sistemos kaštus. Tai reiškia, kad tiek pramonei, tiek vartotojams tenkanti našta iš sistemos išlaikymo yra žymiai mažesnė“, – teigė ministras.
Tad, D. Kreivio teigimu, energetinės nepriklausomybės strategija numato Lietuvoje statyti daug saugesnius naujos, ketvirtosios, kartos branduolinius reaktorius, aušinamus skysta druska. Jų privalumas, ministro teigimu, yra tai, kad jie maži, greitai ir lengvai pastatomi, o kaip kuras juose naudojamas apdirbtas uranas, nebeturintis galimybės perkaisti, mat pats reaktorius yra įleistas į žemę.
Kol kas dar nė vienas toks reaktorius nėra paleistas, planuojama, kad pirmasis pradės veikti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
„Apsaugos zona nuo 10 kilometrų tokiuose objektuose mažėja iki 600 metrų, tad galime įsivaizduoti, kad saugumo lygis yra visai kitas“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, sprendimas dėl tokių branduolinių reaktorių statybos turės būti priimtas po bendrų diskusijų tarp visuomenės, politikų ir specialistų.
„Norint reaktorių turėti apie 2040 metus, apie 2028–2030 metus turėsime pasidaryti sprendimą. Bet tam, kad pasidarytume sprendimą, mes turime aiškiai matyti, kai tai būtų brandi technologija, pirmas reaktorius turės būti paleistas (...) ir matysime visus kaštus“,– pabrėžė D. Kreivys.
Naująją Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos redakciją turės patvirtinti Seimas. Vadovaujantis Energetikos įstatymu, NENS turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkeri metai.
ELTA primena, kad anksčiau Energetikos ministerija pristatė gaires žaliojo vandenilio ekosistemos vystymui Lietuvoje 2024–2050 metų laikotarpiu. Planuojama, kad iki 2050 metų Lietuva visą šaliai reikalingą žaliojo vandenilio kiekį galėtų pasigaminti pati ir eksportuoti, taip tapdama viena regiono lyderių šioje srityje.
Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios sinchronizuotis su Europa ir pasitraukti iš rusiškojo BRELL žiedo 2025 m. liepą. Tam šalys šiemet rugpjūtį privalo pranešti apie ketinimą nebepratęsti BRELL sutarties.
etaplius TV
0
