Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobankas nuotr.
Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS
„Šis bandymas yra mums labai didelis argumentas kalbantis su latviais ir estais dėl tolesnės pagreitintos sinchronizacijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Kreivys.
„Nėra taip, kad politiškai Latvija ir Estija nenori greičiau sinchronizuotis. Jie nori, jiems reikia papildomų techninių argumentų, ir šis bandymas, mano manymu, yra vienas iš tų didelių papildomų argumentų, kodėl mes galime drąsiai ir saugiai sinchronizuotis“, – pridūrė ministras.
10 valandų bandymo šeštadienį metu Lietuvos elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos – Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities – ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai. Elektra vartotojams buvo tiekiama iš šalies elektrinių bei jungtimis su Lenkija ir Švedija, tačiau sistemos balansą ir dažnį valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis teigė, kad šeštadienį atsijungdama nuo IPS/UPS sistemos, kurioje yra vienas dažnis, Lietuva veikė „salos“ režimu – sudarė atskirą sinchroninę zoną su savo dažniu.
Pasak D. Kreivio, papildomos nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija nėra kriterijus apibrėžiant „salos“ režimą.
„Sala yra apibūdinama tuomet, kuomet šalis pati valdo dažnį ir pati sudaro atskirą sinchroninę zoną. Papildomų jungčių buvimas ar nebuvimas nėra kriterijus, kuris įvertina, ar tai buvo sala ar ne sala“, – tvirtino D. Kreivys.
Jo teigimu, daugiau vien Lietuvos bandymų nebeplanuojama atlikti: „Lietuva savo bandymus padarė, yra likęs bendras trijų Baltijos šalių bandymas“.
Pasak D. Mateliono, atliekant bendrą bandymą būtų naudojamos jungtys su Švedija ir Suomija.
„Baltijos šalių izoliuotas darbo bandymas bus planuojamas tokia apimtimi, kad būtų veikiama atskiroje sinchroninės zonos „saloje“, taip pat panaudojant nuolatinės srovės jungtis su Skandinavijos sistema“, – teigė D. Matelionis.
„Baltijos šalių sinchronizacijos metu su kontinentinės Europos tinklais išliks nuolatinės srovės jungtys su Švedija ir Suomija. Būtent toks izoliuoto darbo režimas ir bus bandomas prieš prisijungiant Baltijos šalims prie kontinentinės Europos“, – kalbėjo „Litgrid“ atstovas.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai norint sinchronizuotis su Vakarų Europa taip pat reikės atlikti bendrą visų trijų šalių izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos pareigūnai teigė siekę, kad prie šeštadienį vykusio bandymo prisijungtų ir latviai bei estai, tačiau pastarųjų perdavimo sistemų operatorės motyvuodamos techniniu nepasirengimu nusprendė jame nedalyvauti.
Sinchronizaciją su Vakarų Europa Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis ankstesnių susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
