D. Grybauskaitė: tapus EBPO nare, spaudimas vykdyti reformas nedings

Įstojusi į elitinį valstybių klubą - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) Lietuva vis vien jaus spaudimą ir toliau vykdyti reformas, tikina šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Trečiadienį Lietuva pasirašė stojimo į EBPO sutartį, kurią dar turės ratifikuoti Lietuvos Seimas ir deponuoti Prancūzijos Vyriausybė. Lietuvos prezidentės teigimu, nors pastaruosius trejus metus šalis vykdė daug reformų, siekdama įstoti į organizaciją, tai nereiškia, kad pertvarkos baigėsi.

„Tas spaudimas gerąja prasme - nenuleisti kartelės, nenuslysti nuo demokratijos kelio, toliau užtikrinti žmogaus teises, tai yra tie reikalavimai, kad išliktume tokių organizacijų nariais ir būtume lygūs su lygiais. Tai yra tas spaudimas gerąja prasme“, - į Eltos klausimą Paryžiuje atsakė D. Grybauskaitė.

Jos nuomone, Lietuvai atsiranda atsakomybė ir toliau siekti užtikrinti EBPO standartus.

„Tai nereiškia, kad mūsų pastangos vystytis užsibaigia, kad mūsų reformų kelias pasibaigs. Atvirkščiai - atsakomybė ir iššūkis valstybei, tapus tokios organizacijos nare, išlaikyti tą lygį ir tempą, kokybę ir užtikrinti ne tik mums, bet ir organizacijos nariams tą gerovę. Ši organizacija mums bus didžiulis stimulas, nes tą atsakomybę reikės kasdien įrodinėti ir sau, ir kitiems“, - tikino D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, narystė EBPO tam tikra prasme užbaigia Lietuvos „siekį po nepriklausomybės grįžti į demokratinių valstybių pasaulį ir grupę.

EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria savo kalboje pasirašymo metu pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir būtinybę jį išsaugoti. Jis pasveikino Lietuvą ir Kolumbiją, tampančias EBPO narėmis, ir pavadino tai tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

„Tai tarptautinio bendradarbiavimo galia. (...) Bendradarbiavimas, ieškant sprendimų bendriems globaliems iššūkiams“, - teigė jis.

Tačiau jis teigė, kad EBPO ir toliau stebės Lietuvos ir Kolumbijos veiklą. Kaip svarbiausias reformas, A. Gurria įvardijo valstybės valdomų įmonių pertvarką, privačių pensijų fondų pertvarką, kovą su korupcija.

Bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Mes jau dabar matome audros ženklus ir tie, kurie mano, kad galime tęsti susitikimus taip, kaip jie buvo vykdomi iki šiol, nenori matyti situacijos. (...) Mes negalime atsisakyti globalizacijos ir negalime jos kaltinti dėl visko“, - savo kalboje sakė Prancūzijos prezidentas.

Kartu su Lietuva į EBPO trečiadienį įstojo ir Kolumbija, kurios narystei organizacija pritarė praėjusią savaitę. Ji derybas dėl stojimo pradėjo anksčiau nei Lietuva - dar 2013 metais.

Lietuva tapo 36-ąja organizacijos, teikiančios ekspertinę pagalbą valstybėms, nare. Prisijungus prie EBPO, Lietuvai atsiveria galimybė sulaukti ekspertų rekomendacijų ir analizių, kaip tobulinti šalies ekonomiką, sveikatos apsaugą, švietimo sistemą ir kitas sritis. Preliminariai skaičiuojama, kad tai Lietuvai atsieis po 2,5-3,5 mln. eurų per metus.

Lietuvos politikai tikina, kad keli milijonai eurų per metus už EBPO ekspertines žinias yra verti kiekvieno cento. O tai jie grindžia tuo, kad, jau stodama į EBPO, Lietuva turėjo pertvarkyti įvairius sektorius. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje būtent organizacijos raginama ėmėsi alkoholio ribojimo priemonių, padidindama akcizus ir sumažindama jo prieinamumą.

Valstybės valdomų įmonių pertvarkos Lietuva ėmėsi taip pat vadovaudamasi EBPO rekomendacijomis. Tarp jų patys EBPO ekspertai išskiria nepriklausomus valdybų narius, kurie depolitizuoja įmones, taip pat imtasi bendrovių konsolidacijos kelių priežiūros sektoriuje, pertvarkytos miškų urėdijos. Anot EBPO ekspertų, svarbu ir tai, kad Lietuva atsisako valstybės įmonės teisinio statuso ir keičia jį į uždarąją akcinę bendrovę.

Tačiau Lietuva vis dar susilaukia ir daug kritikos iš EBPO. Sveikatos srityje Lietuva išsiskiria trumpiausia tikėtina gyvenimo trukme tarp organizacijos narių (74,5 metų), dideliu mirčių skaičiumi, kurių būtų galima išvengti pagerinus sveikatos priežiūrą.

Be to, Lietuva kritikuojama dėl labai didelės emigracijos, žemų atlyginimų, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės. Šias sritis EBPO ekspertai įvardijo kaip vienus pagrindinių skaudulių. Be to, stebėjosi, kad ilgą laiką tam šalis visiškai neskyrė dėmesio.

EBPO vertinimu, kasmet nuo 2000-ųjų šalis praranda po 1 proc. savo populiacijos. 2015-2020 metais Lietuvoje, anot organizacijos, darbingo amžiaus gyventojų sumažės 9 proc., o vėliau - daugiau negu 20 proc.

Atlyginimais Lietuva atsilieka nuo beveik visų EBPO narių ir lenkia tik Latviją. 2016 metais vidutinė metinė alga Lietuvoje, organizacijos vertinimu, siekė 22,9 tūkst. JAV dolerių, kai Latvijoje - 22,4 tūkst. dolerių, o pirmaujančioje JAV - 60,1 tūkst. dolerių.

Lietuva EBPO nare tapo paskutinė iš Baltijos šalių. Paraišką stoti į organizaciją šalis pateikė dar 2002 metais, 2012-aisiais ją atnaujino, o 2015 metais sulaukė oficialaus kvietimo pradėti stojimo procesą. Šių metų gegužės pradžioje, pritarus 21 EBPO komitetui, Lietuva pakviesta tapti EBPO nare.

Stojimo metu Lietuva pakeitė daugiau nei 200 teisės aktų ir, EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojos Mari Kiviniemi teigimu, parodė aiškų norą tapti nare, nes reformas įgyvendino labai sparčiai.

Stojimo sutartį dar turės ratifikuoti Lietuvos Seimas ir deponuoti Prancūzijos Vyriausybė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija buvo įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui - atstatyti po Antrojo pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė yra įsikūrusi Paryžiuje. Metinis EBPO biudžetas siekia apie 370 mln. eurų.

ELTA