D. Grybauskaitė susitikime su A. Merkel: dabar yra sėkmingiausias etapas mūsų dvišalių santykių istorijoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vokietijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai dar niekuomet nebuvo tokie geri kaip dabar: šalys bendradarbiauja ekonomikoje, NATO bei gynybos klausimais, kultūrinėje bei mokslo srityje. Vokietijos ir Lietuvos nuomonės visuomet sutampa europiniais klausimai.

„Mūsų valstybes sieja ypatingi ryšiai. Vertinčiau, kad tai yra sėkmingiausias etapas mūsų dvišalių santykių istorijoje“, - sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pažymėjo, kad Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos investuotojų.

„Lietuva jaučia nuolatinę Vokietijos paramą bei draugystę (...) Vokietija yra svarbiausių mūsų ekonominių partnerių, viena didžiausių investuotojų Lietuvoje. Antra pagal ekonominį bendradarbiavimą, trečia pagal investuotojų skaičių“, - teigė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė, kaip ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, išskyrė, kad Europa turi imtis daugiau atsakomybės saugumo klausimais.

„Šis ekonomikos bendradarbiavimas prieš porą metų pasipildė intensyvios gynybos bendradarbiavimo srityje. Šiandien europiniai iššūkiai yra labai platūs ir globalūs, tarptautinė prekyba, migracija, todėl esame aktyviai pasirengę kartu su Vokietija spręsti šiuos globalius iššūkius. Esame įsitikinę, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą ir už savo vietą globaliame pasaulyje“, - sakė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Vokietijos ir Lietuvos nuomonės ES klausimais visuomet sutampa.

„Šalia Lietuvos ir Vokietijos gynybinio bendradarbiavimo mes išskiriame ir europinį bendradarbiavimą, kur labai dažnai Lietuvos ir Vokietijos strateginiais Europos klausimais nuomonės visiškai sutampa“, - sakė šalies prezidentė.

Kaip jau skelbta, penktadienį prezidentės D. Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje lankosi Vokietijos kanclerė A. Merkel. Nors šiemet mūsų šalyje lankėsi žinomų politikų ir monarchų, Vokietijos ir Lietuvos vadovių bičiulystę iliustruoja tai, kad A. Merkel - kol kas vienintelė aukščiausio lygio Vakarų Europos vadovė, radusi laiko apsilankyti Lietuvoje.

Simboliška, kad minint trijų Baltijos šalių valstybingumo šimtmečius, Vokietijos kanclerė vizitui pasirinko ne Rygą ar Taliną, o Vilnių. Tiesa, Rukloje dislokuoti ir NATO batalionui vadovaujantys Vokietijos kariai tikriausiai padėjo A. Merkel apsispręsti.

Trečią kartą Lietuvoje viešinčios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje vyrauja klausimai, susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sustiprėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“. Pastarosios automobilių komponentų įmonės atidaryme ketvirtadienį dalyvavo prezidentė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė nori įtikinti A. Merkel, kad ketinimai mažinti ES struktūrinių fondų paramą nebūtų teisinga. Juolab kad mūsų šalies ūkininkai iki šiol gauna vienas mažiausių išmokų ES, o parama kitiems projektams, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, Lietuvai buvo pažadėta dar stoviniuojant ant narystės slenksčio.

Ne paskutinėje politikių darbotvarkės vietoje atsidūrė ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES klausimas. Nors stipriai su Jungtine Karalyste susiję Vokietijos automobilių gamintojai ne kartą piktinosi priešiška Bendrijos derybininkų retorika, A. Merkel leido suprasti, kad ES vienybė Berlynui, skirtingai nei „Nord Stream 2“ projekto atveju, yra svarbesnė.

Kaip ir Lietuvos prezidentė, A. Merkel kanclerės pareigas eina paskutinę kadenciją. Oficialaus limito, kiek kartų paeiliui politikas gali tapti kancleriu, Vokietijos teisinė sistema nenumato, tačiau analitikai neabejoja, kad 2021 m. šalis bus subrendusi permainoms.

ELTA