COVID-19 testų pirkimo byloje liudijęs A. Stončaitis: su niekuo nesiderėjau, nes neturėjau įgaliojimų (papildyta)

COVID-19 testų pirkimo byloje antradienį liudijęs buvęs Vyriausybės kancleris, dabartinis Seimo kancleris Algirdas Stončaitis tvirtino, kad 2020 m. Lietuva nebuvo pasiruošusi koronaviruso pandemijai, tad įvairių institucijų pareigūnai ieškojo galimybių kuo greičiau įsigyti koronaviruso testus. Tiesa, jis pabrėžė, kad pats su nieko dėl testų pirkimų nesiderėjo.

Šioje baudžiamojoje byloje teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, jai pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Teisme liudijęs A. Stončaitis prisiminė, kad 2020 m. dirbo Vyriausybės kancleriu. Liudytojas prisiminė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

A. Stončaitis pažymėjo, kad tuomet Vyriausybės kanceliarija jokiuose COVID-19 testų pirkimuose nedalyvavo.

„Vyriausybės kanceliarija nebuvo nei planuotoja pirkimų, nei vykdė kokius pirkimus šių testų“, – dėstė A. Stončaitis.

Tiesa, jis pripažino, kad Lietuva buvo nepasiruošusi pandemija, koronaviruso testų poreikis buvo didžiulis, tad įvairių institucijų pareigūnai įvairiais kanalais bandė kalbėtis dėl galimybių įsigyti testų.

„Testų poreikis buvo milžiniškas, nenusakomas. Lietuva buvo nepasiruošusi resursais. (…) Buvo ieškomi kanalai, kad Lietuva galėtų kuo greičiau nusipirkti testų. (…) Bendravo visi visais įmanomais kanalais, kad galima būtų testų įsigyti. Tuo klausimu tekdavo bendrauti ir su ambasadorių darbuotojais“, – dėstė A. Stončaitis.

Liudytojas pabrėžė, kad imtis COVID-19 testų pirkimo procedūrų pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai.

„Pats su niekuo nesiderėjau, nes neturėjau įgaliojimų“, – sakė A. Stončaitis. 

Jis pats patvirtino bendravęs su ambasadoriais dėl COVID-19 testų įsigijimo, tačiau pridūrė, kad tai tebuvo tik pokalbis, o ne pirkimų vykdymas.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Plioplys citavo buvusio premjero patarėjo Luko Savicko laišką, kuriame kalbama apie COVID-19 testų poreikį. Anot prokuroro, šis laiškas buvo siųstas ir A. Stončaičiui. Tiesa, pastarasis tvirtino laiško turinio, tikslo, kodėl jis buvo siųstas, nepamenantis.

A. Pikžirnis mano, kad byla yra politizuota 

Antradienį teisme liudijęs buvęs premjero patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis pasakojo, kad Lietuvą užklupus koronaviruso pandemijai, tuomet niekas nesuprato, kaip reikėtų kovoti su šiuo virusu.

„Tai buvo naujas reiškinys, nebuvo aiškumo, koks tai buvo virusas“, – tvirtino A. Pikžirnis.

Jis pažymėjo, kad anuomet buvo itin sunku gauti tinkamus ir pakankamą kiekį įvairių apsaugos priemonių ar testų. Pasak A. Pikžirnio, 2020 m. susidurta su situacija, kai dėl tokių priemonių vyko arši konkurencija tarp valstybių.

„Kinija neteikė duomenų apie virusą, stabdė savo krovinius. (...) Nebuvo registrų apie atsargas, kurios buvo kaupiamos. Nebuvo tinkamo kiekio apsaugų ir medicinos personalui. (...) Šalys viena iš kitos vogė krovinius, tiesiog pakeliui kroviniai buvo nusavinami“, – dėstė liudytojas.

Jis neslėpė esantis nustebęs dėl to, kad buvusi sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė yra teisiama COVID-19 testų byloje. A. Pikžirnis bylą vadino „politizuotu procesu“.

„Mano akimis, jis yra politizuotas, kuris tęsiasi per porą ciklų. Matėme skambų procesą Š. Narbuto byloje. Žinome, kuo jis pasibaigė. (…) Ieškoma priekabių, kur nusikaltimo sudėties nėra“, – komentavo A. Pikžirnis.

ELTA primena, kad buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas visų instancijų teismų buvo išteisintas dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje dėl COVID-19 reagentų įsigijimo. 

Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą

L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.

Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.

Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.