COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali

Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis.

COVID-19 skyrius – pilnutėlis

Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 d. atidarytame skyriuje iš pradžių buvo 30 lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams gydyti. Lovų poreikis augo vos ne kasdien. Dabar skyriuje jau 55 lovos ir visos užimtos. Visiems ligoniams taikoma dirbtinė ventiliacija. Vieniems deguonis tiekiamas iš rezervuaro, o jeigu matoma, kad plaučiai neišsiventiliuoja, jungiama prie neinvazinės plaučių ventiliacijos. Lengvų ligonių šiame skyriuje, anot gydytojos, nėra.

– Girdėjome, kad savaitgalį plėsimės iki 80 lovų, – sakė skyriaus vedėja, neslėpdama, kad nelabai įsivaizduoja, kur dar tų lovų bus galima pastatyti, iš kur teks gauti medikų, slaugytojų, padėjėjų – ir taip šiuo metu visi ligoninės medikai atėję šio skyriaus darbuotojams į pagalbą. –Mūsų skyriuje dirba ir okulistas, ir otorinolaringologas, oftalmologė, chirurgai, traumatologai, nefrologai. Juokauju, kad tik stomatologo savo sąraše neturime. Lygiai taip į pagalbą skuba ir vidurinysis personalas, sesutės, ūkio dalis.

Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad kokių tik priemonių reikia, ligoninės direktorius Mantas Čėsna jų suranda, pats siūlo įvairias galimybes. „Pačią pirmą savo darbo dieną atėjo į mūsų skyrių paklausti, kuo mums padėti“, – pasakojo R. Brazaitienė.

Pasak gydytojos, serga vis daugiau medikų. „Štai Priėmime dirbusi gydytoja dar iš ryto suregistravo visus ligonius, išskirstė, o, gavusi teigiamą COVID ligos atsakymą, išėjo sirgti“. COVID-19 ligonius gydančiame skyriuje taip pat yra ir susirgusių medikų, ir sesučių. Nors, anot R. Brazaitienės, apsaugos priemonių – pačių stipriausių, geriausių – tikrai užtenka. „Esame apsiginklavę nuo galvos iki kojų“. Per pirmąjį karantiną medikai išmoko, kaip svarbu jomis tinkamai naudotis.

– Ar nebijote, juk kasdien susiduriate su galimybe užsikrėsti, užkrėsti savo šeimos narius? – klausiu skyriaus vedėjos R. Brazaitienės.

– Aišku, kad bijome, juk esame žmonės. Slaugos administratorė Loreta Karalukienė gyvena su mama. Bijo parnešti virusą, bet kitos išeities medikai neturi. Aišku, buvo ir tokių darbuotojų, kurie neatlaikė psichologiškai, išėjo iš darbo, ar pasiėmė biuletenius. Aš pas šeimą grįžtu tik savaitgaliais, prieš tai pasidariusi testą. Darbo dienomis lieku nakvoti mamos bute. O ir to vakaro mažai lieka. Nuolat skamba telefonai dėl galimybės rasti skyriuje vietos dar vienam COVID liga apsirgusiam pacientui, – pasakoja R. Brazaitienė.

Gydytojos pasakojimą nutraukia telefono skambutis.

– Mes neturime vietų, kur tą vyrą paguldyti, visos lovos jau užimtos. Dar du ligonius parveža iš Šakių, skambino iš Kauno klinikų profesorė, nori guldyti pas mus po infarkto žmogų, nes jis serga ir „Covid-19“. Kauno klinikų neurologai nori, kad priimtume kovidinį ligonį po insulto. Po pietų gal kurį pasveikusį iškelsime. Guldykite tą vyrą į 505 palatą, – tokių telefoninių pokalbių skyriaus vedėja per dieną turi vis daugiau, kai tenka spręsti, ką išleisti, kad galėtum gelbėti kitą.

Skambina ir savaitgaliais, po darbo, naktį. Tai puikiausias pavyzdys, kad labai sparčiai artėjame prie ribos, kai nebebus, kur guldyti naujai susirgusių ligonių. Tendenciją iliustruoja ir dvi lovos, paruoštos skyriaus koridoriuje. „Dar neprireikė, bet dėl viso pikto“, – aiškina R. Brazaitienė.

Medikų darbas pasikeitė iš esmės

COVID sergantys ligoniai dabar gydomi per du aukštus įsikūrusiuose I ir II vidaus ligų skyriuose. Medikų darbas ir judėjimas skyriuose kruopščiai suplanuotas, kad būtų išvengta užkrato. Skyriuje yra kelios zonos. Žalioji, kur medikai atėję į darbą pasilieka savo drabužius ir persirengia apsauginiais, kur yra vedėjos ir slaugos administratorės, kabinetai. Raudonojoje zonoje yra ligonių palatos, gydymo priemonės. Visa reikiama pagalba teikiama vietoje. Medikai džiaugiasi neseniai įsigytu nauju plaučių rentgeno aparatu. Aparatas atvežamas į palatą. Jeigu ligonis pajėgia stovėti, nuotrauka padaroma stovint, jeigu ne – gulint. Ultragarso tyrimai irgi atliekami čia pat.

Ligoniai į skyrių atkeliami jiems skirtu liftu ir iš karto raudonąja zona gabenami į palatas. Jeigu prireikia dializuoti inkstų nepakankamumą turintį ligonį ar gabenti į Reanimacijos skyrių, jam paruoštas šiltnamį primenantis įrenginys. Ligonio lova apdengiama virusų nepraleidžiančia medžiaga.

Į zoną, kur yra sergančiųjų palatos, be ypatingųjų apsaugos priemonių neįžengsi. Čia dirbantys medikai patys stebi, ar darbuotojai apsirengę taip, kaip privaloma. Dveji batus dengiantys plastiko maišeliai, dvejos pirštinės, kombinezonas, pora galvos apdangalų, pats stipriausias respiratorius, skydelis. Taip apsirengti jau įgudusiems, greitesniems medikams užtrenka dešimties minučių, mes vos per penkiolika suspėjome.

– Mūsų darbas dabar daug sudėtingesnis dėl šių apsaugos priemonių. Viską darome lėčiau. Įsivaizduokite, kaip reikia sesutei su dvigubomis pirštinėmis pajungti lašinę, deguonies aparatą ar leisti vaistus. Akiniai aprasoja, o vaizdas per skydelį – lyg per rūką, – pasakoja po skyrių mus lydinti vyresnioji slaugos administratorė Loreta Karalukienė.

Pasak jos, anksčiau būdavo sesutės kaip vijurkai sukasi ko nors prireikus, bėga pas ligonį. Dabar taip greitai neišeina. „Judame lyg kosmonautai“, – juokauja darbuotojos. Medikai, su tais apsauginiais kombinezonais skyriuje atidirbę pamainą, būna šlaputėliai. Didžiulis diskomfortas.

Skyriaus vedėja pastebi, kad su pacientais kur kas daugiau darbo. Juk daug jų iš slaugos skyrių, senelių namų, itin garbaus amžiaus, nelabai orientuojasi, kur yra. Ir sauskelnes jiems reikia keisti, ir maitinti. Žiūrėk, jau deguonies kaukę nustūmė į šalį.

– Mes nesiskundžiame, viską galime iškęsti, prie visko priprantama. Tik norime daugiau tolerancijos, supratimo iš visuomenės. Ligoninėje taip, kaip buvo, dabar nėra. Ir negreitai bus. Kai skambina dukra ir priekaištauja, kad mamai atnešė kotletą, o ši dar nepamaitinta, mes neturime ką atsakyti. Darome, ką galime. Tiesiog tuo metu dirbome prie mirštančio ligonio. Kai vakare į budėjimą mane vežęs taksistas, išgirdęs, kad esu gydytoja, prataria, ko ten važiuojate, vis tiek nieko neveikiate, man tiesiog pasidaro labai skaudu. Aš kviečiu visus bent porai valandų per dieną ateiti pas mus pasavanoriauti, pakeisti mūsų darbuotojus. Patys pamatysite, koks čia gyvenimas, – kalba skyriaus vedėja R. Brazaitienė.

Ligoniai tik sunkūs

R. Brazaitienės teigimu, ligoniai jų skyriuje tik sunkūs, dauguma iš Slaugos skyrių, su gretutinėmis ligomis. Lengvai sergančių čia nėra. Gal tik viena pacientė iš Nakvynės namų jaučiasi atsipūtusi. Išgėrė dezinfekantą, užsirakino tualete, medikai vargo, kol ją iškrapštė.

Anot skyriaus vedėjos, labiausiai pacientus vargina klinikiniai požymiai: dusulys, kosulys iki pykinimo, vėmimo su krauju, karščiavimas. Žmonės kenčia iš psichologiškai. Jie jau įgąsdinti pačios ligos diagnozavimo, nežinomybės, kas bus. Pergyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų likimo. Taip pat vargina atskirtis. Jokių artimųjų, jokių socialinių kontaktų, medikus mato tik lyg kosmonautus, nesuprasdami net su kuo bendrauja, kas prie jų prieina.

Anot R. Brazaitienės, yra tiesos, kad koronavirusas stipriai puola žmones, turinčius antrinių ligų, kad jiems pasveikti sunkiau. Tokių ligonių skyriuje daug. Kovidas sergantiems cukriniu diabetu išderina gliukozės kiekį kraujyje. Turintys inkstų patologiją susiduria su inkstų nepakankamumu, širdininkams paūmėja jų ligos. Deja, COVID-19 neturi taisyklių. Virusas lygiai taip, ypač šios antros epidemijos metu, puola ir sveikus, jaunus, sportuojančius, jokiomis ligomis nesirgusius žmones. Tai labai klastinga liga.

– Mūsų jauniausiam pacientui buvo 27 metai. Liga progresavo stipriai, dabar vyras perkeltas į Kauno klinikas ir žinios nėra geros. Jo būklė dar vis sunki, padėtis neaiški, nors jis neturėjo jokių gretutinių ligų. 47 metų paciento mama taip pat sirgo sunkiai, bet ją pavyko išgydyti. Ketvirtadienį gavome informacijos, kad vyro gyvybė užgeso Kauno klinikų ligoninėje. Medikai sako, kad tarp mirusiųjų yra ir stiprių, pakankamai jaunų iki šiol nesirgusių žmonių. Išsivysto autoimuninis atsakas ir situacija tampa nevaldoma. Ligonis miršta dėl ūmaus kvėpavimo takų nepakankamumo. Marijampolės ligoninėje jauniausias nuo COVID ligos miręs vyras buvo peržengęs 35 metus. Lapkričio mėnesį šių ligų skyriuje Marijampolėje mirė 20 pacientų, gruodį – jau aštuoni.

Ligonių mirtys mums vienas iš sunkiausių darbo aspektų. Negali su tuo susitaikyti. Susigyveni su žmogumi, darai ką gali, kad išgydytum, turime naujausių, brangiausių vaistų, rengiame konsiliumus su Kauno klinikų geriausiais specialistais, bet kartais tai nepadeda. Viskas staiga pasikeičia, virusas daro tai, ko tu negali įveikti, – sako Rasa Brazaitienė.