COVID-19 sutrikdė skiepijimo sistemą: kyla rizika susirgti kokliušu, difterija, poliomelitu

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo 3 užkrečiamųjų ligų išaugo. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tik įžengę į antrus COVID-19 pandemijos metus, po truputį pradėsime skaičiuoti jos liekamuosius reiškinius.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pandemija sutrikdė skiepijimo paslaugų teikimą visame pasaulyje, neatsižvelgiant į šalių ekonominį išsivystymą, todėl milijonams vaikų kyla rizika susirgti tokiomis ligomis kaip difterija, tymai ir poliomielitas.

„Amerikiečiai yra paskaičiavę investicijų į vakcinaciją grąžą – tai drąsiai galima teigti, kad vakcinacijos išlaidos yra mažesnės nei ekonominė jų nauda. Pavyzdžiui, vakcinacijos nuo tymų išlaidos siekia beveik 100 mlrd. JAV dolerių, o ekonominė nauda – 4,2 trln. JAV dolerių“, – teigia D. Razmuvienė.

Pasak jos, sutrikus imunoprofilaktikos programai, išauga pažeidžiamų asmenų skaičius, atsiranda vakcinomis valdomų ligų protrūkiai, fiksuojamos su šiomis ligomis susijusios mirtys, padidėja našta ir taip įtampą patiriančioms pasaulio sveikatos priežiūros sistemoms.

„Jei būtų atsiradęs tymų ar kokios kitos infekcijos protrūkis tuo pat metu, kai buvo išaugęs susirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius, sveikatos sistema būtų susidūrusi su didžiuliu krūviu ir būtų negalėjusi sudaryti tinkamų sąlygų kitos infekcijos gydymui“, – atkreipia dėmesį NVSC specialistė.

Infekcija amžiaus nesirenka

NVSC duomenimis, Lietuvoje 1-erių metų vaikų skiepijimo nuo kokliušo apimtys sumažėjo 2,38 proc. palyginti su 2019 m. Pernai liko nepaskiepyti 2200 vaikų. Skiepijimo nuo šios infekcijos apimtys sumažėjo visose amžiaus grupėse. To pasekmės – išaugęs sergamumas kokliušu. 2019 metais juo sirgo 19 vaikų, kai 2020 m. – 52 vaikai ir 15 suaugusiųjų.  

„Infekcija nesirenka amžiaus, jai reikia neskiepyto ir nesirgusio žmogaus, todėl kokliušu užsikrėsti gali ir suaugę asmenys. Kasmet Europoje pranešama apie 15-20 tūkst. kokliušo atvejų. Dažniausiai diagnozė nustatoma kūdikiams. Atvejų daugėja tarp paauglių ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, Lietuvoje sergamumas kokliušu išaugo 60 proc. palyginti su 2018-2019 m.“, – pabrėžia D. Razmuvienė.

Kalbant apie infekcijas, labai svarbus yra jų užkrečiamumo rodiklis. Kokliušu susirgęs asmuo gali užkrėsti dar 12-17 žmonių. Kolektyvinis imunitetas turi siekti 94 proc., kad būtų įmanoma suvaldyti šią infekciją ir rizika užsikrėsti būtų minimali.

„Infekcijų, nuo kurių skiepijimo apimtys pernai sumažėjo, turi didelį užkrečiamumo rodiklį. Norint suvaldyti užkrečiamumo skaičių, skiepijimo apimtys turi būti išties aukštos. Turėsime kur padirbėti“, – aiškina NVSC specialistė.

Anot D. Razmuvienės, pastebima ir difterijos atvejų didėjimo pasaulyje tendencija. Difterijos užkrečiamumo rodiklis yra 6-7, o kolektyvinis imunitetas turi siekti bent 85 proc.

„2018 m. pasaulyje registruota beveik dvigubai daugiau atvejų – 16 651 – palyginti su įprastu vidurkiu, kuris siekia 8105. Augimo tendencija stebima ir Europoje“, – sako ji.

Nors vyresni nei 25 metų amžiaus asmenys nuo difterijos ir stabligės Lietuvoje skiepijami nemokamai, ne visi pasinaudoja šia galimybe. Susirgimų stablige kasmet Lietuvoje užregistruojama 2–3 atvejai, iš jų 1–2 baigiasi mirtimi.

Suaugusiesiems rekomenduojama skiepą nuo stabligės kartoti kas 10 metų. Tai rutininė vakcina, kuria pakartotinai skiepytis reikia nepaisant žmogaus gyvenimo būdo, nes susižeisti galima tiek egzotinėse kelionėse, tiek darbuojantis, pramogaujant savo kieme, sode bei darže įsibrėžus ar įsidūrus.

Sutrikusi skiepijimų sistema

D. Razmuvienės teigimu, nutraukus vakcinaciją, nereikia jos pradėti iš naujo arba skirti papildomų pakartotinių dozių. Taip pat jeigu viena skiepo dozė buvo praleista, atitinkama dozė turėtų būti skirta kito vizito metu, tarsi būtų praėjęs įprastas intervalo laikas. Ilgesni nei rekomenduojama intervalai tarp skiepų dozių paprastai nesumažina galutinės antikūnų koncentracijos, nors apsauga gali būti nepasiekta, kol nebus skirtos visos dozės, kiek yra rekomenduojama.

„Matant skiepijimo apimčių mažėjimą, medikai turės tikrai daug darbo. Norėtųsi, kad tėveliai ir globėjai irgi būtų aktyvesni“, – pažymi ji.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad vakcinos taip pat padeda mažinti antibiotikų vartojimą saugodamos nuo bakterinių ligų, pavyzdžiui, difterijos ir kokliušo. Skiepijimas taip pat padeda išvengti antrinių bakterinių infekcijų, užkirsdamas kelią tymų ir vėjaraupių virusui sukelti ligą.