COVID – 19 pandemija privertė dažniau prisėsti ir mažiau judėti, to pasekmė – hemorojus

Pandemija pakeitė daugelio žmonių kasdienio gyvenimo ritmą. Darbas iš namų, nuolatinis sėdėjimas, fizinio krūvio sumažėjimas, mitybos ritmo ir principų pokytis turėjo įtakos hemorojaus atsiradimui arba paūmėjimui.

Hemorojus – tai veninių rezginių, esančių aplink išangę, suvešėjimas ir padidėjimas. Liga dažniau atsiranda žmonėms, dirbantiems nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantiems ir besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu.

„Per pandemiją išties padaugėjo besiskundžiančių hemorojaus simptomais. Žmonės dažniausiai kreipiasi pastebėję kraują tuštinimosi metu ar po jo, bijodami, kad jiems vėžys. Dažniausiai kraujavimas tuštinimosi metu yra hemorojaus simptomas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai gali būti ir kitų ligų – uždegiminės žarnyno ligos ar žarnyno vėžio – išraiška. Todėl turint tokį nusiskundimą, ypatingai kai jis vis kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją diagnozės patikslinimui“, – komentuoja internetinės klinikos „Dimedic“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė.

Pasak vaistininko Kęstučio Beržinio, hemorojus gali būti vidinis ir išorinis.

„Paprastai vidinis hemorojus nėra skausmingas, bet dažniau kraujuoja. Išorinis – dažniausiai labai skausmingas ir linkęs komplikuotis tromboze ar nekroze. Jei kraujas dėl įvairių priežasčių ilgai užsistovi mažajame dubenyje, venų sienelės, jungiamasis audinys, raumenys persitempia ir dėl to padidėja mazgai, sukeldami nemalonius simptomus: skausmą, niežulį, deginimą“, – aiškina jis.

Gali būti gydomas namuose

Šeimos gydytojos teigimu, lengvos stadijos hemorojui gydymo nereikia. Dažnai jis praeina pats, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Norint, kad liga neatsinaujintų, reikia stengtis išlaikyti sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos principus, vengti vidurių užkietėjimo.

„Būtina gerti daug vandens ir valgyti skaidulingą maistą. Taip bus išvengiama vidurių užkietėjimo. Taip pat labai svarbu būti aktyviems, sportuoti. Kalbant apie medikamentinį gydymą, šiuo atveju tinka žvakutės ir kremai, turintys skausmą malšinantį, sutraukiantį, kraujavimą stabdantį, uždegimą slopinantį poveikį. Sunkesniais atvejais prireikia ir chirurginio gydymo. Bet net ir operacija gali nepadėti atsikratyti problemos visam laikui, jei nesilaikysime tam tikrų taisyklių“, – sako J. Zeidotaitė.

Ji priduria, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau jeigu simptomai nepraeina per savaitę arba jeigu liga kartojasi dažnai, stebimi guzeliai išangės srityje, tuomet būtina šią problemą spręsti su medikų pagalba.

Ką daryti, kad nepasikartotų?

Anot vaistininko, jei pacientas nesiims elementarių profilaktikos priemonių, hemorojus sugrįš. Ypatingai svarbi vidurių užkietėjimo profilaktika, mat sunkiai tuštinantis didėja spaudimas tiesiosios žarnos kraujagyslėse, dėl to būtina didinti išmatų tūrį.

„Išmatų tūrį žarnyne didina brinkstančios skaidulinės medžiagos, pvz., balkšvųjų gysločių sėklų luobelės. Jas patartina pradėti vartoti nuo pusės arbatinio šaukštelio ir palaipsniui didinti iki 10 gramų per dieną, greitai išmaišant vandenyje ir iš karto išgeriant. Alternatyva yra linų sėklos – jas nemaltas po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną reikia užgerti pusantros stiklinės vandens. Toks vandens kiekis privalomas, kad neužkietėtų viduriai. Gardžių ir sveikų salotų galima paruošti iš laminarijų, ypač kai organizme trūksta jodo, kalio, geležies“, – pabrėžia K. Beržinis.

Jis pataria nepamiršti vaisių ir daržovių, ypač raudonųjų burokėlių, jų sulčių, raugintų daržovių, taip pat sėlenų – ypač avižų bei miežių – naudos. Šios sėlenos ne tik sustiprina imuninę sistemą, bet ir suriša bei pašalina medžiagų apykaitos produktus ar iš išorės gautas nuodingas medžiagas, sulaiko žarnyne vandenį, skatina virškinamojo trakto peristaltiką. Per dieną vaistininkas pataria vartoti iki 40 g sėlenų, tačiau jos nevartojamos sergant žarnyno uždegiminėmis ligomis.

„Labai vertingi pusryčiai ruošiami iš stambaus malimo grūdų, smulkintų džiovintų vaisių ir stambiai smulkintų riešutų, išskyrus žemės riešutus. Imame po 2 valgomuosius šaukštus, užpilame nakčiai vandeniu, kad tik vos apsemtų. Ryte gardiname jogurtu ar kefyru“, – rekomenduoja vaistininkas.

Prieš vartojant vidurius laisvinančių augalų – velniapupių lapų, šaltekšnių žievės, alavijų sulčių, šunobelių vaisių, rabarbarų šaknų – preparatus, būtina pasitarti su vaistininku, nes kartais tokias priemones vartoti yra draudžiama.

Receptai pagal vaistininką

Pasak jo, būtina stiprinti ir kraujagyslių sieneles – tam tinka erškėčių vaisių užpilas. Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų kavamale erškėčių vaisių iš vakaro reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens. Ryte per dvigubą marlę perkoštą užpilą išgerti per 2–3 kartus – galima pagardinti medumi.

„Jau daug metų savo pacientams bandau įpiršti gamtos dovaną venoms, kurios vaistinėje nenusipirksi – tai lazdyno lapai. Jie renkami birželį–liepą. 2 valgomuosius šaukštus džiovintų smulkintų lapų reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens, uždengti pusvalandžiui ir gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.

Kiekvienai šeimai vaistininkas siūlo vasarą pasigaminti jonažolių aliejaus, kuris tinka ne tik hemorojaus gydymui, bet ir nudegimams, nudrėskimams, negyjančioms žaizdoms gydyti.

„Šviežius jonažolių žiedus sudėti į stiklainį, užpilti rafinuotu saulėgrąžų ar kukurūzų aliejumi taip, kad apsemtų žiedus 2–3 cm. Uždengti ir laikyti saulėtoje vietoje 1–1,5 mėnesio, reguliariai pavartant. Ekstraktas turi būti išsirpusių vyšnių spalvos. Perkošti per tankų audinį, palaukti, kol atsiskirs aliejinis sluoksnis nuo vandeninio ir juos atskirti. Aliejinę ištrauką laikyti šaldytuve“, – receptu dalijasi K. Beržinis.