COVID-19 pandemija mažina ir ekonominių vertinimų rodiklius

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė 3 proc. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6, vartotojų – 4, prekybos – 3, pramonės – 1 procentiniu punktu. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.

Spalį, panašiai kaip ir rugsėjį, 18 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusi situacija (iš jų po 24 proc. – paslaugų sektoriuje ir prekyboje, po 7 proc. – statyboje ir pramonėje).

Statistikos departamento teigimu, ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2020 m. spaliu, 5 procentiniais punktais didesnis. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11, statybos – 9, pramonės – 5, prekybos – 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais.

Duomenys buvo renkami spalio 1–22 dienomis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė produkcijos gamybos prognozė.

Įmonių vadovų, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėnesius, dalis sumažėjo nuo 28 iki 25 proc., o prognozuojančiųjų mažėjimą – liko tokia pati kaip ir praėjusį mėnesį (18 proc.). Blogesnė ir gaminių eksporto prognozė: 22 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto didėjimą, 14 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 28 ir 7 proc.). Dauguma (73 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 20 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės, 7 proc. – kad mažės.

Panašiai kaip ir praėjusį mėnesį, dauguma (76 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 23 iki 20 proc. sumažėjo įmonių vadovų, vertinančių paklausą kaip per mažą ir nuo 3 iki 4 proc. padaugėjo įmonių vadovų, vertinančių paklausą kaip per didelę. Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės pramonės produkcijos gamyba per pastaruosius mėnesius didėjo, dalis padidėjo nuo 28 iki 30 proc., 19 proc. teigė, kad produkcijos gamyba sumažėjo (prieš mėnesį – 21 proc.).

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, verslo tendencijos statybos sektoriuje suprastėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė, kurią lemia ir sezoniškumas, bei blogesnis statybos darbų paklausos vertinimas.

Nors dauguma (67 proc.) apklaustų įmonių vadovų spalį teigė, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, tačiau prognozuojančiųjų jį mažinti dalis padidėjo nuo 8 iki 16 proc.

Statybos darbų užsakymų prognozė panaši kaip ir prieš mėnesį: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 17 proc. apklaustų įmonių vadovų, 18 proc. – prognozavo, kad užsakymų mažės. 57 proc. respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos didės, 42 proc. – kad nesikeis, 1 proc. – kad mažės.

Spalį daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų įmonių vadovų statybos darbų paklausą vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 37 iki 40 proc. padaugėjo įmonių vadovų, vertinančių statybos darbų paklausą kaip nepakankamą. Respondentų, teigiančių, kad statybos darbų per pastaruosius 3 mėnesius padaugėjo, dalis sumažėjo nuo 25 iki 17 proc., 67 proc. nurodė, kad statybos darbų apimtis nepasikeitė.

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pablogėjusi prekybos įmonių verslo padėtis ir blogesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.

Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pablogėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, padaugėjo nuo 5 iki 8 proc., 65 proc. nurodė, kad ji nepasikeitė.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 18 iki 14 proc. sumažėjo manančiųjų, kad ji pagerės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 23 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 10 proc., o 66 proc. respondentų teigė, kad prekių įsigis tiek pat.

Didžioji dalis (85 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 13 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. Spalį 73 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 26 proc. – kad didės.

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad spalį, palyginti su rugsėju, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje šiek tiek pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo geriau vertinama teikiamų paslaugų paklausa bei pagerėjusi įmonių verslo padėtis.

Nors daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) respondentų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius nepasikeitė, tačiau nuo 22 iki 24 proc. padaugėjo teigiančiųjų, kad ji pagerėjo. Įmonių vadovų, teigiančių, kad teikiamų paslaugų paklausa per pastaruosius 3 mėnesius didėjo, dalis padidėjo nuo 28 iki 29 proc., o kad ji mažėjo – sumažėjo nuo 14 iki 12 proc.

Tačiau paslaugų paklausos prognozė šiek tiek blogesnė nei rugsėjį: 25 proc. respondentų per artimiausius 3 mėnesius numatė paklausos didėjimą, 13 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 25 ir 12 proc.). Dauguma (66 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 23 proc. planavo priimti naujų. 80 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 19 proc. – kad didės.

ELTA