COVID-19 melagienos ir dezinformacija: diskusija su gydytoju Martynu Gedminu

Penktadienio vakarą socialiniame tinkle Facebook Jaunimo Europos komandos narės Viltės Novikovaitės iniciatyva vartotojai turėjo galimybę stebėti gyvai transliuojamą diskusiją su Respublikinės Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytoju bei Joniškio ligoninės direktoriaus pavaduotoju medicinai Martynu Gedminu. Medikas kalbėjo apie nevaldomai kylančius susirgimų skaičius, skleidžiamą melą apie mirties liudijimo klastojimą, Europos Sąjungos paramą ir apie vakcinas. Ši diskusija buvo orientuota į jaunesnio amžiaus žmones, bet paklausyti diskusijos prisijungė ir vyresnių klausytojų.

Viena populiariausių melagingų žinučių visuomenėje yra, kad mirusiojo šeimos nariams yra sumokama pinigų, kad jie pasirašytų dokumentus patvirtinančius, kad žmogus mirė nuo COVID-19, nors jo mirties priežastis yra visai kita, tam, kad ligoninė gautų didesnį finansavimą. Tačiau diskusijos metu M. Gedminas paneigė šį faktą ir sakė, kad viruso diagnozė yra pagrindžiama laboratorinio tyrimo metu. Kol medikai negauna teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato, tol negalima rašyti, kad jis mirė būtent dėl to. „Artimieji pasirašo tik tai ar jie nori skrodimo, ar jie nori pomirtinio tyrimo, ar ne. Mirties diagnozę parašo gydytojas ir šeima tam jokios įtakos neturi“, - kalbėjo specialistas.

Finansavimas iš Europos sąjungos, gydytojo teigimu, skirtas ligoninėms buvo. Tačiau paramos dydis nebuvo nustatomas pagal ligonių skaičių. Lėšos buvo skirtos numatytoms ligoninėms, kad jos galėtų įsigyti reikiamą įrangą.

Visuomenėje kyla nepasitikėjimas dėl koronaviruso testų patikimumo. Žmonės pasidarę du testus, gauna du skirtingus atsakymus. Gydytojas aiškina, kad paimto tepinėlio mėginys, kuriame yra viruso dalelių, reaguoja su laboratorinėmis technologijomis 100 proc. Tai reiškia, kad teigiamas tyrimo atsakymas tikrai patvirtina COVID-19 diagnozę. Iš kitos pusės, pačio mėginio paėmimo iš nosiaryklės metu, tepinėlis sureaguoja su mūsų organizme esančiu virusu tik 60-70 proc., todėl net ir turint virusą, netaisyklingai paimtas tepinėlis gali parodyti neigiamą rezultatą.

Dar vienas neramumą keliantis dalykas, kalbant apie virusą, yra vakcinos. Iki šiol egzistavo dviejų tipų skiepai: pirmas tipas – kuomet virusas yra susilpnintas, tačiau skiepijimo metu jis turi potencialo suveikti mūsų organizme, antras tipas – inaktyvuotos vakcinos, kuomet virusas arba bakterija nužudomi tam tikromis priemonėmis ir todėl vakcina negali sukelti ligos, bet tai sukuria imunitetą. Koronaviruso vakcinos mechanizmas, buvo pradėtas kurti kitų SARS šeimos virusų epidemijų laikotarpiu, todėl ją specialistams reikėjo tik truputį pakeisti, kad gautume vakciną nuo COVID-19. „Mokslininkai vietoje viruso, paėmė tik tam tikrą jo genomo dalį, kuri koduoja virusą. Taip lyg nuotrauka buvo sukurta informacinė RNR struktūra, pagal kurią mūsų organizmas žino, kaip gaminti reikiamus baltymus. Vadinasi organizme nėra viruso, tačiau iš išorės yra paduodamas antigeno kodas, mūsų organizmas su juo yra supažindinamas ir gali pradėti gaminti antikūnus,“- aiškino M. Gedminas. Alerginės reakcijos, mediko teigimu, galimos bet kam, tačiau jos pasireiškia labai mažam procentui žmonių, visuomet reikia pasverti naudą ir žalą.

Liga plinta labai greitai, nes jau užsikrėtęs žmogus pradžioje gali nejausti simptomų, bet būti nešiotoju. Be to žmogaus organizmui tai yra visiškai naujas virusas, nėra susidaręs imunitetas, liga dėl šios priežasties yra tik dar pavojingesnė. Vakcinos yra būtent ta medicininė intervencija, kuri išgelbėja daugiausiai gyvybių iš visų kitų gydymo būdų, todėl skiepas yra geriausia išeitis.

Ekspertas sako, kad virusas pavojingiausias yra žmonėms, kuriems yra daugiau nei 65 metai ir tiems, kurie turi lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, hipertenzija, onkologinės ligos arba kitos ligos, kurios išderina imuninį atsaką. Tačiau tai nereiškia, kad virusas yra nepavojingas jaunesnio amžiaus asmenims. Gydytojas sako, kad į ligoninę atvažiuoja ir jauni žmonės, kurie net nebesugeba patys nueiti iki virtuvės pasidaryti arbatos, tokiais atvejais pacientams yra prijungiama lašelinė. O jauniausias žmogus, kurį M. Gedminui teko prijungti prie aparato buvo 25 metų amžiaus.

Virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, dainuojant, kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore, susidaro aerozoliai taip pat nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Todėl yra būtinos medicininės veido kaukės, kad būtų užkirstas kelias virusui plisti oro lašeliniu būdu. Viena pavojingiausių vietų, kur galima užsikrėsti virusu yra būtent sporto klubai. Žmogui ilgiau pabuvus vietoje, kur sportavo užsikrėtęs yra didelė rizika užsikrėsti, nes ten yra daug aerozolių, kurie laikosi ore neišvėdinus patalpos.

Pagrindiniai viruso simptomai yra panašūs į gripo simptomus. Tačiau atsiradus dusuliui gydytojas skatina kuo greičiau važiuoti į ligoninę. Koronavirusas naikina plaučių audinį ir jei žmogus pavėluotai kreipsis į specialistus, plaučiams bus padaryta labai didelė žala. Tuomet atsiranda mažiau šansų išgydyti ligą.