COVID-19 pasekmės plaučiams: aptinkamos ligos, kurių dar nejuntame

„Tirdami besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba jau šia liga persirgusius pacientus, skirdami krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją, aptinkame plaučių ligų, kurių simptomų pacientai dar nejaučia“, – sako VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila. – Tai yra geroji žinia, kad tirdami, kaip (ar) koronavirusinė infekcija pažeidė plaučius, kartu galime aptikti ir kitas plaučių ligas ankstyviausiose stadijose – intersticines plaučių ligas, plaučių emfizemą ar net plaučių vėžį.

COVID-19 komplikacija

Viena iš dažniausių COVID-19 ligos komplikacijų – plaučių uždegimas. Tačiau asmenys, susirgę COVID-19 liga, gali nieko nejausti (besimptomiai atvejai), arba gali sirgti sunkia pneumonija, respiracinio distreso sindromu.

Viena iš dažnesnių COVID-19 ligos komplikacijų – vidutinė ar sunki plaučių uždegimo forma. Daliai į Priėmimo skyrių atvykusių pacientų plaučių radiologinio tyrimo vaizduose matoma plaučių pažeidimo požymių. „Sunkia pneumonijos forma sergančių pacientų rentgeno nuotraukoje kartais beveik nebematoma sveiko plaučių vaizdo, – sako prof. E. Danila. – Tokiais atvejais skiriamas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir deguonies terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija ir kitos pagalbinės priemonės.“

Ir bakterinis, ir virusinis, ir koronavirusų sukeltas plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, esant poreikiui ir kitais vaistais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, skysčių infuzijomis, papildomu deguonimi, esant sunkiam plaučių uždegimui ir sutrikusiai deguonies apykaitai bei esant kvėpavimo nepakankamumui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, EKMO (ekstrakorporinė membraninė oksigenacija).

Plaučių uždegimas: sukėlėjai ir simptomai

Bakterijos ir virusai, patekę į nosiaryklę, dažniausiai imuninės sistemos yra sunaikinami. Jei ne, jie patenka į bronchus – žmogus gali susirgti ūminiu bronchitu, kuris beveik visuomet būna virusinės kilmės. Jei bakterijos ar virusai patenka į plaučius, jie dažniausiai sukelia uždegimą.

Plaučių uždegimas – tai ūminė plaučių liga, kai įkvėptos bakterijos ar virusai sukelia uždegiminę reakciją. Pasak prof. E. Danilos, ši reakcija reiškia, kad alveolės užsipildo uždegiminiu skysčiu ir tinkamai nefunkcionuoja, t. y. deguonis į jas nepatenka ir neatiduodamas į kraują. Plaučių uždegimas, sukeltas bakterijų, dažniausiai apsiriboja dalies plaučių pažeidimu. Virusų sukelti uždegimai kartais yra sunkesni, nes gali sukelti didelės plaučių dalies pažeidimą. Į alveoles patenka daug skystosios kraujo dalies, kraujo baltymų ir kitų medžiagų, kurios trukdo deguoniui patekti į kraujotaką.

Virusų ir bakterijų sukeliamos ligos įvairios – nuo bronchito, tracheito iki plaučių uždegimo ir respiracinio distreso sindromo. Tokias ligas gali sukelti ne tik koronavirusai, bet ir gripo ar daugelis kitų respiracinių virusų. Pagal simptomus atskirti, ar plaučių uždegimą sukėlė koronavirusai, ar kiti virusai ar bakterijos – dažniausiai neįmanoma.

Dėl uždegimo masto – ar pažeista didelė plaučių dalis ar ne, – gali būti konstatuojamas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, gali sutrikti kitų organų veikla.

Gydymas ligoninėje ir namuose

Tiek koronavirusinės pandemijos laikotarpiu, tiek nesant pandemijos, plaučių uždegimu sergantys pacientai ligoninėje gydomi tada, kai toks gydymas būtinas: pacientai į ligoninę guldomi pagal tai, kokiais ligos požymiais liga pasireiškia. Jei būklė lengva – pacientas gali gydytis namuose skiriant antibakterinį gydymą (antibiotikų). Dažniausiai pacientas guldomas į ligoninę tuomet, kai jo būna būklė sunki arba ji keičiasi (blogėja), kai ligonis yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų. „Dažniausiai būna, kad nors ir COVID-19 liga diagnozuota, tačiau atlikti tyrimai nerodo plaučių uždegimo, ligonio būklė lengva, nėra kvėpavimo nepakankamumo požymių. Tokie pacientai išleidžiami gydytis į namus, – aiškina prof. E. Danila. – Pagrindiniai būklės stabilumo įvertinimo kriterijai, parodantys komplikacijų riziką, yra arterinis kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi, karščiavimas, sąmonės būklė ir kiti. Jei šie parametrai rodo esant mažą komplikacijų tikimybę, ligoniai dažniausiai gali būti sėkmingai gydomi ambulatoriškai“. Jei skiriamas ambulatorinis gydymas, būtina stebėti savijautą: „Jei savijauta blogėja, jei pacientas karščiuoja ir prasideda dusulys, krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų pakartotinai įvertinta būklė. Esant poreikiui, bus atlikti laboratoriniai tyrimai, radiologinis ištyrimas. Jei reikės – gydoma ir sveikatos būklė stebima stacionare“, – sako prof. E. Danila.

Kosulys ir dusulys

Plaučių uždegimo simptomai – kosulys, pakilusi kūno temperatūra, šaltkrėtis, oro stoka, padažnėjęs kvėpavimas, silpnumas. „Ne visi sergantys plaučių uždegimu jaučia dusulį. Dusulys – subjektyvus pojūtis, – sako prof. E. Danila. – Dusulį gali justi nebūtinai dėl plaučių uždegimo (žmogus gali jausti oro stygių dėl pakilusio kraujospūdžio, širdies ligos, anemijos, streso ir pan.). Dėl to žmogui diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai: gydytojas klauso (auskultuoja) plaučius, skiria tyrimus: krūtinės ląstos rentgenografiją, kraujo, arterinio kraujo dujų tyrimą ir kt.“.

Kodėl dūstama? Viena priežastis – į plaučius patenka nepakankamai oro (su juo ir deguonies). Kita – deguonis, patekęs į plaučius, nepatenka į kraujotaką (plaučių liga). Deguonis neišnešiojamas po organizmą dėl nepakankamo kiekio hemoglobino (dėl anemijos), prie kurio jungiasi deguonis. Dusulys galimas ir dėl emocinių dalykų – nevisiško (nepilno) įkvėpimo.

Deguonies svarba ir kaip jis patenka į plaučius

Įkvėptas per nosį oras bronchais keliauja į alveoles. Dėl uždegimo bronchai gali susiaurėti, alveolės užsipildyti uždegiminiu skysčiu ir nefunkcionuoti.

Ore yra apie 21 proc. deguonies. Kai kraujyje yra deguonies stygius, ligoniui tiekiamo deguonies koncentracija padidinama, tikintis, kad daugiau deguonies galės įsisavinti likusios alveolės, kurios neapimtos uždegimo. Skiriant didelio srauto deguonies, stengiamasi išnaudoti visas uždegimo neapimtas alveoles tiekiant deguonies tiek, kad maksimaliai jo patektų iš alveolių į kraują.

Plaučiuose išsiraizgęs didelis kraujagyslių tinklas. Jei kraujas atiteka į tas vietas, kuriose alveolės nefunkcionuoja, deguonies iš jų nepasiima ir į organizmą kraujas grįžta neįsotintas deguonimi. Tokiu atveju kvėpavimo raumenys skatinami kvėpuoti, įsijungia pagalbiniai kvėpavimo raumenys ir išnaudoja deguonies likučius. Padidinus deguonies kiekį, likusios alveolės įsotinamos juo, kad kraujas pasiimtų deguonį. Jei maksimaliai tiekiant deguonies, kraujyje vis tiek yra jo stygius, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija.

Pagalba sau ir rekomendacijos besigydantiems namuose

Reikėtų mažinti kitų asmenų kontaktų su sergančiuoju, vėdinti patalpą, kurioje pacientas būna.

Svarbi visavertė mityba, išgertas pakankamas skysčių kiekis, laiku suvartoti skirti vaistai. Pasveikus patariama laipsniškai grįžti prie įprastos fizinės veiklos.

Išleidžiant gydytis į namus turi būti įvertintos aplinkybės, ar vyresnis žmogus gali gydytis namuose – ar yra kas pasirūpina maistu, vaistais, ar bus prižiūrėtas dėl buitinių sąlygų, ar, tarkime, bus kas prižiūri, kad susvaigus galvai ar įvykus silpnumo priepuoliui nepargriūtų.

 Kokie liekamieji reiškiniai

Visiškai įprasta, kad praėjus mėnesiui po plaučių uždegimo žmogus gali justi silpnumą, nuovargį, didesnį prakaitavimą. Po sunkaus plaučių uždegimo šiuos simptomus gali justi iki pusės metų. Po respiracinio distreso sindromo – iki metų. Šiuos reiškinius lemia ligos ir jos sąlygojamo nejudrumo trukmė, kartais – ir skiriami vaistai. Kuo ilgiau truko liga, tuo ilgiau užtrunka sveikimas, tuo ilgesnis laiko tarpas būtinas plaučiams regeneruoti.