Colleen McCullough „Morgano kelias“

Colleen McCullough – žymiausia pasaulyje australė! – 1997-aisiais paskelbta nacionaline vertybe. Lietuviams ji geriausiai žinoma kaip knygos „Erškėčių paukščiai“ (1977 m.) autorė, tačiau ir kiti jos romanai verti dėmesio. Rašytojos romanų temų amplitudė be galo plati – nuo Romos imperijos valdovų portretų vaizdavimo iki šiuolaikinių autizmo spektro problemų akcentavimo. Autorė profesionaliai geba prikaustyti skaitytoją prie teksto atida istorinėms detalėms ir gebėjimu kurti rišlų, įtraukiantį ir kartu nenuspėjamų nuotykių pilną pasakojimą.

Ne kiekvienas ryžtųsi „Morgano kelią“ įtraukti į skaitinių sąrašą – romaną sudaro daugiau nei 700 puslapių. Nors „Morgano kelią“ sudaro tiek puslapių, kad užtektų kelioms knygoms, vis dėlto imantis pasakoti išsamią Anglijos ir Australijos civilizacijos istoriją (nuo 1775 m. iki 1793 m.) kiekvienas sakinys yra svarbus.

Pagrindinis knygos veikėjas Ričardas Morganas – tipiškas vidurinės klasės atstovas, smuklininkas, kuris taip pat yra ir puikus ginklakalystės meistras. Ričardas kartu su šeima, žmona Pege, dukra Mere ir sūnumi Viljamu Henriu, gyvena savo tėvo smuklėje, kol vieną dieną virš jo ramus dangus ima niaukstytis. Vienas po kito miršta jo artimieji ir netektys panardina pagrindinį veikėją į visišką apatiją. Kaip paaiškėja, tai tik nelaimių pradžia: investavęs pinigus ir apvogtas, Ričardas įsivelia į meilės ryšį su nusidėjusia moterimi ir nė nepajunta, kaip iš padoraus verslininko atsiduria teisiamųjų suole. Tuometinės Anglijos teismų bausmės nepasižymėjo gailestingumu ir už nedidelį nusikaltimą asmuo galėjo visą gyvenimą praleisti kalėjime. Ričardo irgi turėjo laukti toks pat likimas…

Romane vaizduojamu laikotarpiu Anglija tikrai išgyveno sunkius laikus – nuteistųjų ji turėjo tiek, kad visi netilpo kalėjimuose, ir reikėjo ieškoti būdų, kur kalinius ištremti. Populiariausia tremties vieta tapo Amerika. Būtent į Ameriką būdavo išsiunčiami Anglijos kalėjimuose nebetelpantys kaliniai, bet Amerikos Valstijoms paskelbus nepriklausomybę Anglijos vidaus reikaluose atsiranda skylė, kurią reikėjo kuo greičiau lopyti. Netelpančių kalėjimuose kalinių siųsti į Ameriką nebegalėjai, tad anglų akiratyje atsirado kita šalis – Australija.

Prikišę 12 laivų kalinių, maisto ir romo, anglai išsiunčia šių laivų įgulas ir kalinius įgyvendinti didžiojo eksperimento – paversti Australiją savo kolonija.

Kurdama Ričardo Morgano, katorgininko, plaukusio į Naująjį Pietų Velsą mirties laivu „Aleksanderis“, istoriją autorė pirmiausia skaitytojus vedasi kartu per tuometinių Anglijos kalėjimų tvaiką registruodama kiekvieną smulkmeną: ankštas, drėgnas ir dienos šviesos negaunančias kameras, nevalytą ir bakterijų pilną vandenį, elementarios higienos, patalpų vėdinimo stygių – dėl šių dalykų daugelis kalinių net nesulaukdavo plukdymo arba mirties dienos.

Visokeriopai nepalankias kalėjimo sąlygas Ričardui Morganui pavyksta ištverti tik dėl higienos, pažinčių, kyšių ir gerų draugų dėka: Anglijoje jį globoja dėdė vaistininkas, pamfletų ir romanų moterims autorius draugas Džemas. Jie padeda Ričardui gauti vandens filtrą, skudurų persirengti, muilo ir viso to, be ko mes šiandien vargiai įsivaizduojame kasdienybę.

Pakliuvusį į mirties laivą „Aleksanderį“ Ričardą gelbsti turimi daiktai ir užmegzta draugystė su Stivenu Donavanu – ketvirtuoju laivo šturmanu. Ši draugystės linija romane išsiskiria savo šviesumu, tad negali ja nesižavėti ir, žinoma, visą laiką laikai kumščius, kad tik Morganui pavyktų išgyventi ir atplaukti į Norfolko salą, kurioje gyvenimas turėtų pradėti giedrytis…

Kaip baigsis Morgano kelias, deja, negalime išduoti – patariame perskaityti knygą patiems. Iš tiesų romanas puiki pramoga ieškantiems nuotykių, besidomintiems istorija ir vertinantiems stiprius personažus. Viena didžiausių knygos stiprybių – ypač vizualiai aprašomas Norfolko salos kraštovaizdis, kurį turėjo išvysti tik atvykę katorgininkai; taip pat vietos kultūrinimo procesas: nesėkmingi valdžios bandymai įvesti drausmę naujoje gyvenvietėje, kurios narių nebebaugina jokios taikomos bausmės – visa, kas blogiausia, jie jau matė.

Colleen McCullough „Morgano kelyje“ pavergia skaitytoją įtraukdama jį į netikėtų istorinių įvykių srautą – juk lietuvių kalba ne taip lengva rasti romanų apie Australijos kolonizavimą, kurie būtų ne tik įtraukūs, bet ir atidūs istoriniams faktams.

Belieka palinkėti (o gal ir nuogąstauti), kad mums nebeteks patirti to, ką patyrė pirmieji į Kuko atrastąją šalį atplukdyti katorgininkai – tai, kas jiems buvo realybė ir didžiausias siaubas, mums tėra tik trumpalaikis skaitymo nuotykis.

Beje, jei kam reikia daugiau dirgiklių norint iki galo pasinerti į Australijos kolonizavimą, rekomenduojame pažiūrėti filmą „Mary Bryant“ (2005 m.), kuriame pagrindinį vaidmenį kuria Romola Garai. Filmas taip pat vaizduoja pirmosios katorgininkų laivų flotilės kelionę ir išsilaipinimą Australijos krantuose, tik ne per vyrų, plaukusių laivu „Aleksanderis“, bet per moterų, plaukusių „Šarlote“, likimus.

R. Stonkutė