„Coface“: „DeepSeek“ šokas DI pramonėje ir finansų rinkose atveria rizikas

Kinijos startuolis „DeepSeek“ sukūrė atvirojo kodo, ekonomiškai efektyvų dirbtinio intelekto (DI) modelį, kuris kai kuriuos analitikus nuteikė skeptiškai, tačiau tai gali kelti grėsmę šimtų milijardų dolerių investicijoms į DI infrastruktūrą, rašoma naujoje tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ apžvalgoje.

Sausio 27-ąją finansų rinkose kilo didelis nerimas, o JAV milžinai, įskaitant DI lustų bendrovę „Nvidia“, patyrė rekordinį vienos dienos rinkos vertės nuostolį – beveik 600 mlrd. dolerių (apie 576 mlrd. eurų).

Sukrėtimas nusirito per visą DI vertės grandinę ir paveikė ne tik puslaidininkių milžines, tokias kaip „Nvidia“ ir „Broadcom“, bet ir DI paslaugų teikėjus, tokius kaip „Microsoft“ ir „Oracle“, duomenų centrų infrastruktūros teikėjus, tokius kaip „Cisco“ ir „Schneider Electric“, ir net dideles Jungtinių Valstijų komunalinių paslaugų įmones, tiekiančias energiją duomenų centrams, tokias kaip „Constellation Energy“ ir „Vistra“.

Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau nei 25 proc. išaugęs technologijų įmonių dominuojamas „Nasdaq“ indeksas po rinkos užsidarymo prarado 3 procentus. Panašiai smuko ir kitų žinomų Azijos ir Europos bendrovių akcijų kainos. Kinijos, Taivano ir Pietų Korėjos finansų rinkos prieš Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių buvo neaktyvios.

Po Kinijos startuolio „DeepSeek“ proveržio, kuris paneigia vyraujančią prielaidą, kad DI modelio našumas kyla didėjant parametrams, modelio mokymui naudojamiems duomenims ir skaičiavimo galiai, rinkos iš naujo vertina savo lūkesčius dėl DI akcijų.

Jei ši prielaida išties nebegalioja, DI sektoriuje gali atsirasti didelis pajėgumų perteklius ir prasidėti kainų karas, kuris pakirstų dabartinę eksponentiško pajamų iš DI augimo trajektoriją. Kinijos bendrovės įdiegtas atviras ir pigus DI modelis taptų labai rimtu iššūkiu dabartinei JAV lyderystei DI technologijų srityje, teigia „Coface“.

Daugiausiai parsisiunčiama programėlė

Praėjusios savaitės pradžioje Kinijos startuolis pristatė „DeepSeekV3“ – DI asistentą, kuris, pramonės ekspertų nuomone, yra toks pat geras, o kartais ir geresnis už pirmaujančią „OpenAI“ programą „ChatGPT“.

Savaitgalį „DeepSeekV3“ programėlės versija tapo daugiausiai parsisiunčiama programėle „Apple“ parduotuvėje „App Store“ JAV.

Įdomu, kad „DeepSeek“ kūrėjai teigė, jog kurdami naujausią savo modelio iteraciją išleido tik 5,6 mln. dolerių (5,37 mln. eurų), palyginti su milijardais, kuriuos JAV technologijų milžinės „OpenAI“ ir „Meta“ išleido savo DI kūrimui. Šį skaičių kai kurie analitikai vertina skeptiškai.

Be to, kad „DeepSeek“ modelis būtų ekonomiškai naudingesnis apmokant, jo naudojimas taip pat būtų gerokai pigesnis ir jį būtų galima naudoti tokioje pat bazinėje įrangoje kaip įmonės nešiojamasis kompiuteris. Atspindinčios ekonomišką „DeepSeek“ DI kūrimo principą, jos kainodaros sąlygos yra 20–40 kartų pigesnės už tas, kurias už pažangesnes paslaugas taiko „OpenAI“.

Dar labiau padėtį jaukia tai, kad „DeepSeek“ patvirtino vieną atviriausių atvirojo kodo licencijų, leidžiančią kitoms bendrovėms laisvai naudoti, keisti ir komercializuoti jos DI technologiją. Tai reiškia, kad pastangos pigiau kurti novatoriškas DI paslaugas neapsiribotų viena Kinijos technologijų įmone, o jas galėtų teikti bet kuri bendrovė, turinti pakankamai DI pajėgumų ir norinti tai daryti.

Istorija rodo, kad perėjimas prie atvirųjų architektūrų – „IBM PC“ devintajame dešimtmetyje, interneto naršyklės „Mozilla Firefox“ ar „Android“ operacinės sistemos atvejai – gali atlikti svarbų vaidmenį keičiant žaidimo taisykles technologijų rinkose, teigia „Coface“.

Trys rizikos

„Coface“ įvardija tris pagrindines rizikas, susijusias su paradigmos pasikeitimo grėsme DI infrastruktūros visatoje.

Žvelgiant iš rizikos rinkai aspekto, jei „DeepSeek“ paskelbti patobulinimai būtų realūs ir pasitvirtintų, nekiltų abejonių dėl per didelių investicijų, taigi ir dėl pervertinimo DI ir su juo susijusiuose sektoriuose.

Dauguma vertinimo rodiklių iš tiesų šiuo metu yra arti visų laikų rekordų, ypač technologijų sektoriuje, kuris per pastaruosius kelerius metus daugiausia prisidėjo prie JAV akcijų rinkų augimo.

Esant didesniam, nei tikėjosi rinka, trumpalaikiam ir ilgalaikiam pajamingumui ir labai mažam visos JAV akcijų rinkos rizikos priedui, kuris grįžo į šio amžiaus pradžios „S&P500“ lygį, bet koks pelno prognozių sumažinimas labai pakirstų investuotojų pasitikėjimą.

Tai taip pat sukeltų staigų akcijų išpardavimą, kuris prasidėtų nuo DI ir su juo susijusių įmonių, vėliau apimtų rizikos kapitalo ir privataus kapitalo įmones, kurios daug investavo į DI startuolius, institucinius investuotojus, kurių portfeliuose yra technologijų įmonių, ir galiausiai visą akcijų rinką.

Nuosmukis akcijų rinkoje taip pat gali sumažinti JAV namų ūkių vartojimą dėl „atvirkštinio turto efekto“, kai sumažėjusi turto vertė verčia vartotojus mažinti išlaidas. Grynosios vertės sumažėjimas 1 doleriu paprastai susijęs su vartojimo sumažėjimu nuo 1 iki 5 centų.

Sąnaudos greičiausiai yra didesnės

Kalbant apie sektoriaus rizikas, didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą jau metė šešėlį dėl galimo pajėgumų pertekliaus visoje elektronikos vertės grandinėje.

Jei „DeepSeek“ paslauga ir jos atvirojo kodo modelis įsitvirtins pramonėje ir pasirodys tinkami didelei daliai DI naudojimo atvejų, tuomet DI skaičiavimo galios paklausa gerokai sumažės ir pramonė gali pereiti į nuosmukio etapą, kai investicijos bus įšaldytos, o kainos kris, kol bus rasta nauja pasiūlos ir paklausos pusiausvyra.

Nors „Coface“ mano, kad pagrindinė „DeepSeek“ keliama grėsmė yra reali, rizikos valdymo bendrovė taip pat įspėja apie galimą geopolitinę įrėminimo riziką.

Pirma, nors DI specialistai gyrė modelio atvirumą ir ekonomiškumą, daugelis taip pat pažymėjo, kad „DeepSeek“ nurodytose sąnaudose neatsižvelgiama į svarbiausius veiksnius, įskaitant duomenų valymo, tinklo įrangos, energijos suvartojimo, DI inžinierių atlyginimų ir atvirojo kodo išteklių, kuriais rėmėsi „DeepSeek“, sąnaudas.

Todėl visos modelio sukūrimo sąnaudos greičiausiai yra didesnės, nei teigiama.

Antra, šiuos pranešimus reikia suprasti platesniame JAV ir Kinijos technologinės konkurencijos kontekste ir į juos žiūrėti kaip einančius vos kelios dienos po to, kai Donaldo Trumpo administracija pristatė 500 mlrd. dolerių (480 mln. eurų) vertės DI infrastruktūros projektą „Stargate“.

Inovacijos – galinga jėga

Pranešama, kad „DeepSeek“ įkūrėjas Liang Wenfengas tapo milijardieriumi, valdančiu rizikos draudimo fondą, kurio veikla labai priklauso nuo DI ir kuris veikia Hangdžou mieste. Tai pirmaujantis Kinijos DI centras, ten pat įsikūrusi ir internetinės prekybos milžinė „Alibaba“.

Pažymėtina, kad Liang Wenfengas buvo vienintelis DI pramonės atstovas, praėjusią savaitę kartu su kitais pramonės ekspertais susitikęs su Kinijos premjeru Li Qiangu.

Atsižvelgiant į tai, „DeepSeek“ ekonomiškai efektyvus požiūris į DI ir didelis žiniasklaidos dėmesys, kurio ji sulaukė Kinijos ir tarptautinėje spaudoje, taip pat gali būti vertinamas kaip strateginis atsakas į didėjančius Kinijos prieigos prie pažangių JAV technologijų apribojimus. Panašiai 2022-ųjų liepą Kinijos puslaidininkių gamybos milžinė SMIC pareiškė, kad, nepaisant JAV sankcijų, neleidžiančių jai naudotis pažangiausia JAV lustų gamybos įranga, ji gali naudoti pažangią technologiją (7 nm).

Nors trumpuoju laikotarpiu kyla didelė rizika, pigesnių DI modelių atsiradimo sukelta rinkos korekcija gali duoti teigiamų rezultatų pramonei vidutinės trukmės laikotarpiu. Jie primena, kad inovacijos tebėra galinga jėga, kovojanti su monopolinėmis galiomis, nors dauguma su DI susijusių rinkų yra labiau oligopolinės nei monopolinės.

Mažesnės DI mokymo ir sprendimų priėmimo sąnaudos galėtų paskatinti didesnį įmonių susidomėjimą DI modelių kūrimu. Į konkretesnius poreikius orientuoti modeliai savo ruožtu galėtų paskatinti spartesnį DI diegimą įvairiuose sektoriuose.

Todėl kapitalas, kuriuo būtų finansuojama brangi DI infrastruktūra, galėtų būti panaudotas pramonės taikomosios dalies finansavimui. Komentuodamas „DeepSeek“, prezidentas D. Trumpas paragino JAV įmones ir toliau sutelkti dėmesį į konkurencingumą, o „OpenAI“ įkūrėjas Samas Altmanas šį modelį įvertino kaip „įspūdingą“.

Dabartinė rinkos korekcija gali būti netgi naudinga: geopolitiniu požiūriu pigesni DI modeliai gerokai sumažintų JAV apribojimų poveikį Kinijos DI ekosistemai, kuri istoriškai labai priklausoma nuo JAV technologijų; pranešama, kad pati „DeepSeek“ buvo apmokyta naudojant pažangius, nors ir ne pačius moderniausius „Nvidia“ lustus.

Jie taip pat galėtų būti naudingi pasaulio regionams, kuriuose didelis susidomėjimas DI taikymais, bet ribota DI infrastruktūra, pavyzdžiui, Europoje.