Civilinės sąjungos įstatymą remia tik dabartinių valdančiųjų rinkėjai: tikėtis projekto priėmimo kitame Seime – neverta

Pastarosios kadencijos Seime sunkiai kelią besiskynęs lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas kitame parlamente gali sulaukti dar mažesnio palaikymo. ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nepalaiko aštrias batalijas Seimo salėje keliančio įstatymo. Be to, didesnę paramą šiai iniciatyvai reiškia tik dabartinės valdančiosios centro-dešinės koalicijos – Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – rinkėjai, o bene trys ketvirtadaliai kairiųjų pažiūrų piliečių įstatymui nepritaria.

Rugpjūčio 7-19 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos metu gyventojų teirautasi, ar šie pritaria šiuo metu Seime svarstomam įstatymui dėl civilinės sąjungos įteisinimo. Tyrimo duomenimis, trečdalis respondentų šiuo klausimu pasisakė teigiamai – 6 proc. apklausos dalyvių tikino visiškai pritariantys Civilinės sąjungos įstatymui, dar 23 proc. teigė greičiau pritariantys.

Visgi, 27 proc. teigė veikiau nepritariantys civilinės sąjungos įteisinimui, dar tiek pat – 29 proc. – tvirtino visiškai nepritariantys šiai idėjai.

15 proc. respondentų į klausimą neatsakė arba nežinojo, ar palaiko, ar nepalaiko siūlymą įteisinti partnerių santykius reglamentuojančią civilinę sąjungą.

Labiausiai idėją remia jaunimas, prieštarauja – gaunantieji mažiausias pajamas, pensininkai

Tyrimo rezultatai išryškina aiškias skirtis tarp tų, kurie remia ir kurie nepalaiko Civilinės sąjungos įstatymo. Pavyzdžiui, tarp 18-29 metų jaunuolių tyrimo rezultatai yra visiškai priešingi – net 57 proc. jų atsakė, kad pritaria civilinės sąjungos idėjai, o 31 proc. nurodė priešingai. Tai vienintelė amžiaus grupė, kuri siūlomam įstatymui labiau pritaria, nei nepritaria.

Taip pat civilinės sąjungos palaikytojų gretose daugiau didmiesčių gyventojų (35 proc. jų pritartų minėtam įstatymui), respondentų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą (42 proc. pritartų), gaunančių didžiausias, virš 1,8 tūkst. eurų siekiančias mėnesines pajamas (39 proc. pritartų).

Labiau už civilinę sąjungą linkę pasisakyti ir moksleiviai bei studentai (62 proc.), savo verslus turintys vadovai (39 proc.), specialistai ir tarnautojai (36 proc.).

Tuo metu tarp didžiausių skeptikų – vyresni nei 50 metų žmonės. Net 63 proc. jų tikino nepalaikantys Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo. Taip pat dvi įstatymo priėmimo stadijas Seime įveikusio projekto nėra linkę palaikyti respondentai, gaunantys mažiausias, iki 1,1 tūkst. eurų siekiančias mėnesines šeimos pajamas (67 proc.). Civilinės sąjungos nepalaiko ir pensininkai (66 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (64 proc.), kitataučiai (63 proc.).

Civilinę sąjungą palaikytų tik dabartinės valdančiosios daugumos partijų rinkėjai

Tyrimas atskleidžia, jog aiškūs skirtumai matomi ir tarp dešiniųjų bei kairiųjų pažiūrų gyventojų. Pastarieji apie civilinę sąjungą gerokai dažniau pasisakė neigiamai – net 73 proc. respondentų nepritaria minėtam įstatymui. 15 proc. kairiųjų pažiūrų apklausos dalyvių teigė palaikantys idėją, 12 proc. aiškios pozicijos neturėjo.

Tuo metu net 40 proc. dešiniųjų pažiūrų respondentų remia civilinę sąjungą. Tiesa, beveik tiek pat – 45 proc. – pasisako priešingai. Dar 15 proc. į klausimą neatsakė.

Pastarosios nuostatos atsispindi ir atskirų politinių jėgų rinkėjų gretose. Absoliuti Laisvės partijos rinkėjų dauguma – 86 proc. – sako palaikantys civilinę sąjungą. Tik 14 proc. pasisakė neigiamai.

Labiau palaiko, nei nepalaiko civilinės sąjungos įstatymo – ir kitų dabartinės valdančiosios koalicijos partijų rinkėjai. 52 proc. balsuojančiųjų už Liberalų sąjūdį nurodė remiantys civilinės sąjungos įteisinimą, 42 proc. nurodė galvojantys priešingai. Tuo metu pusė – 50 proc. – ketinančių balsuoti už TS-LKD pritaria idėjai, 37 proc. nepalaiko civilinės sąjungos įstatymo projekto.

Opozicinių jėgų rėmėjai yra linkę prieštarauti dabartinės daugumos partijų pateiktam ir Seime apsvarstytam įstatymui. Labiausiai oponuoja balsuojantys už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS). Net 86 proc. respondentų, rinkimuose ketinančių atiduoti savo balsą šiai politinei jėgai, nepalaiko civilinės sąjungos. Priešingai pasisako vos 9 proc.

Taip pat mažai palaikymo ir tarp Darbo partijos rinkėjų. 71 proc., balsuojančių už „darbiečius“, šiuose rinkimuose dalyvaujančius kartu su Taikos koalicija, neremia civilinės sąjungos. 18 proc. yra linkę palaikyti nevienareikšmiškai vertinamą įstatymo projektą.

Maždaug du trečdaliai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkėjų taip pat nepalaiko civilinės sąjungos. 67 proc. ketinančiųjų balsuoti už šią kairiąją partiją, kuri 2020 m. Seimo rinkimų programoje žadėjo įteisinti partnerystę, prieštarauja Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Remia idėją tik 23 proc. socdemų rinkėjų.

Labiau nepalaiko, nei palaiko civilinę sąjungą ir dar šiais metais įsteigtos „Nemuno aušros“ rinkėjai – 66 proc. jų pasisako prieš civilinę sąjungą, 19 proc. – už. Panaši situacija ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjų gretose – 62 proc. nepalaiko minėto įstatymo projekto, 22 proc. remia.

Kiek daugiau paramos Lietuvos regionų partijos rinkėjų gretose. Nors didžioji dauguma jų – 65 proc. – nepritaria civilinei sąjungai, trečdalis (32 proc.) teisėkūrinę iniciatyvą remia.

Tuo metu ketvirtadalis (25 proc.) Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjų yra linkę palaikyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kai net 59 proc. pasisakė priešingai.

A. Armonaitė: lygiateisiškumo sprendimai daromi ne pagal apklausas, reikia politikų lyderystės

Vertindama naujausių apklausų duomenis Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pabrėžia – politikai negali aklai vadovautis gyventojų nuotaikomis ir privalo rodyti lyderystė tokiais opiais klausimais.

„Lygiateisiškumo sprendimai yra daromi ne remiantis apklausomis, o tam, kad žmonės, kurie gyvena šitoje šalyje, jaustųsi orūs, lygūs prieš statymą, lygiaverčiai visuomenės nariai. Jeigu pasižiūrėtume, kai buvo suteikta moterims balsavimo teisė prieš šimtą metų, valstybių nuomonių apklausa – ten irgi daug kas priešinosi“, – Eltai sakė A. Armonaitė.

„Politikai yra skirti ne tik tam, kad atspindėtų kaip veidrodis apklausų nuotaikas, bet ir kad imtųsi lyderystės apsaugoti įvairias visuomenės grupes“, – teigė ji, leisdama suprasti, kad lyderystės pasigedo ne tik opozicijos, bet ir dabartinės valdančiosios daugumos gretose.

Partijų reitingai prognozuoja spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose pergalę dabartinei opozicinei socialdemokratų partijai, kurios rinkėjai, kaip rodo tyrimas, nėra civilinės sąjungos simpatikai. A. Armonaitė pastebi – jeigu LSDP šiame parlamente būtų laikiusis kitokios pozicijos, ir tarp kairiųjų rinkėjų palaikymo partnerystės reglamentavimui būtų daugiau.

„Socialdemokratai ir kairieji visame pasaulyje siekia žmogaus teisių reformų – taip pat ir tokių kaip civilinė sąjunga ar partnerystė. Tai, kad Lietuvoje socialdemokratai išvertė skūrą, čia yra, žinoma, labai apmaudu. Kaip bus kitame Seime, matyt, dar kol kas sunku pasakyti, nes rinkimai neįvyko. Bet tik pasakyčiau – jeigu socialdemokratų partijos lyderiai būtų užėmę aiškią lyderystės poziciją, galbūt ir jų rinkėjų tarpe būtų daugiau palaikymo“, – klausiama apie Civilinės sąjungos įstatymo projekto perspektyvas būsimame Seime kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen: be progresyvios opozicijos pagalbos, įstatymas nebus priimtas

Apie opozicijos vaidmenį, įteisinant civilinę sąjungą, kalba ir Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Priėmimui reikia progresyvios opozicijos pagalbos – tiek šioje kadencijoje, tiek bet kurioje kitoje kadencijoje, kokia bebūtų koalicija, progresyvios opozicijos pagalbos jo priėmimui vis tiek reikės“, – praėjusią savaitę Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji nesiėmė prognozuoti, koks likimas lauktų Civilinės sąjungos įstatymo projekto kitame Seime. Visgi, politikė kritikuoja nuo partnerystės atsitraukusius socialdemokratus.

„Jeigu kalbėti konkrečiai apie partnerystę ir socialdemokratų viešą atsitraukimą nuo jos – jis man yra nesuprantamas. Aš manau, kad tai klaida, kadangi tai yra ideologiškai sunkiai pateisinama. Socialdemokratai, kairieji, visada buvo už žmogaus teises – net ir konservatyviose visuomenėse, kokia be jokios abejonės yra Lietuva“, – aiškino Seimo vadovė, svarstydama, jog LSDP pokytis yra lemiamas artėjančių rinkimų.

Tiesa, V. Čmilytė-Nielsen kartoja, jog šioje kadencijoje sprendžiant lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo klausimą buvo padaryta klaida – projektas pernelyg buvo suasmenintas Laisvės partijos. Tai, svarsto liberalė, galėjo „atmušė norą opozicijai palaikyti“ pastarąją teisėkūrinę iniciatyvą.

ELTA užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šių metu rugpjūčio 7-19 dienomis atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą. Tyrimo metu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų amžiaus ir vyresnių), apklausos vyko 109 atrankos taškuose. Apklausos vykdytos asmeninių interviu respondentų namuose būdu. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.