Cigarečių kontrabandos byla: grupuotės vadeiva M. Taraškevičius pripažino kaltę

Itin stambiai cigarečių ir narkotikų kontrabandai gabenti nusikalstamą susivienijimą galbūt organizavęs ir jam vadovavęs Marjanas Taraškevičius teisme pripažino kaltę.

„Nuoširdžiai prisipažįstu dėl visų epizodų, kurie man inkriminuoti – kontrabandos, uždrausto skysčio, dujinio pistoleto. Dėl nusikalstamo susivienijimo – negaliu pasakyti, aš ne teisininkas“, – duodamas parodymus teismui sakė kaltinamasis.

M. Taraškevičius teisiamas byloje, kur iš viso 32 asmenys kaltinami padarę milijoninę žalą valstybei kontrabanda gabenant cigaretes ir narkotines medžiagas. Jie įtariami iš viso įvykdę 150 nusikaltimų.

Šios didelės apimties bylos, perduotos Vilniaus apygardos teismui dar 2015 metais, nagrinėjimas artėja link pabaigos. Gegužę dėl bausmių turėtų pasisakyti prokuroras, savo ginamąsias kalbas pasakytų advokatai.

Vilnietis M. Taraškevičius laikomas vienu iš grupuotės organizatorių ir vadeiva. Kitas grupuotės lyderis – Vincentas Mačiulaitis.

M. Taraškevičius per ikiteisminį tyrimą neigė kaltę.

Vyras anksčiau teistas keliose kitose bylose – vogtų daiktų įgijimo ir realizavimo, taip pat kokaino įgijimo ir pardavimo. Jis dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę už šiuos nusikaltimus.

Psichiatrai ekspertai buvo pripažinę M. Taraškevičių nepakaltinamu ir skyrę priverstinį gydymą. Vėliau paaiškėjo, kad vilnietis gali atsakyti už savo veiksmus ir stoti prieš teismą, kai kurie ekspertai įžvelgė ligos simuliavimo požymių.

„Aš niekada nieko neverčiau ir neįkalbinėjau vykdyti nusikaltimų, mes netgi su Vincu pykdavomės, jis manė, kad iškrovimui reikia imti kaimo žmones, nes jiems reikėtų mažiau mokėti. Man buvo gaila savo pažįstamų, iš mano rajono neturtingų šeimų, jie prašė suteikti bet kokį darbą“, – duodamas parodymus Vilniaus apygardos teismui sakė M. Taraškevičius.

Jis pasakojo, kad kontrabanda tuomet buvo jų verslas, abu su V. Mačiulaičiu buvo lygiaverčiai partneriai, pirko cigarečių net tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje, viskas priklausė nuo kainos.

„Mūsų santykiai su Vincu buvo paremti pasitikėjimu, pelną dalijomės perpus. Tačiau Vincas turėjo skolų, nes pinigus pralošdavo kazino. Jis paimdavo pinigų cigarečių užpirkti, o iš tikrųjų pinigus pralošdavo kazino. Pripažįstu visus kaltinimus, kad greičiau teismas praeitų“, – prisipažino M. Taraškevičius.

Kaltinamasis teismui pasakojo, kaip įrengdavo kontrabandinių cigarečių slėptuves.

„Tentinėje puspriekabėje yra siena, ji nusiima. Tai yra gamyklinė konstrukcija, galima atskirti krovinį. Ne visose mašinose jos buvo. Kartais paprašydavome grindyse išpjauti metalo lakštą, taip atsirasdavo tarpas tarp konstrukcijų. Pas A. Tamulionį tas buvo daroma. Būdavo atvejų, kai reikėdavo panaikinti slėptuves. A. Tamulionis turėjo darbininkus, aš jam apmokėdavau, paaiškindavau, ką reikia išpjauti ar pridėti“, – pasakojo M. Taraškevičius.

Artūras Tamulionis taip pat teisiamas šioje byloje. M. Taraškevičius tikina, kad A. Tamulionis nežinojo, dėl ko atliekami nurodyti darbai.

Pasak kaltinamojo, kiek kainavo slėptuvės įrengimas, priklausė nuo to, kokia jinai – sienelė gal 1 tūkst. eurų, išpjovimas grindyse – 5–6 tūkst. eurų, nes ten daugiau metalo.

„Slėptuvės dydis priklausė nuo furos modelio. Buvo tokia sienelė, kurią iki pusės puspriekabės galima atitraukti. Sudedi cigaretes ir uždarai. Galima dėti ir 50 dėžių, ir 300. Kuo daugiau sudėsi, tuo didesnė rizika, kad pasienietis pamatys, nes galas arčiau. Slėptuvės buvo ir grindyse,“ – pripažino M. Taraškevičius.

„Ant popieriaus atrodo, kad uždirbdavome daug, kad mes milijonieriai, o iš tikrųjų – jeigu vieną mašiną sulaikydavo, reikdavo padaryti keturis naujus reisus, kad būtų padengtas susidaręs minusas. Dažnai būdavo, kad skolindavomės pinigų už procentus. Nemažai kainavo ir perdarymai, pertvarų panaikinimai. Sandėlius nuomojomės ne mėnesiui, o ilgesniam laikotarpiui. Jeigu įvykdavo sulaikymas, pinigai buvo tarsi išmesti, nes toliau naudotis negalėjome. Išlaidų buvo labai daug“, – apie nesėkmes gabenant kontrabandą pasakojo kaltinamasis.

Grupuotė kėlė rimtą rūpestį valstybei

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, dabar dirbantis Lietuvos policijos specialiuoju atašė Nyderlanduose ir Europos policijos biure, sako, kad grupuotė kėlė rimtą rūpestį valstybei.

„Tai buvo vienas ko gero sudėtingiausių to laiko tyrimų ir vienas didžiausių prioritetų, nes grupuotė kėlė rimtą rūpestį valstybei dėl kontrabandos masto ir korupcijos aspekto“, – BNS sakė A. Roginskis.

Susivienijimui išaiškinti bendras pastangas dėjo prokuratūra, muitinė ir policija. Tyrimui pasitelkti geriausi organizuotų nusikalstamų grupuočių tyrėjai.

„Kai vienas iš susivienijimo lyderių prisipažįsta kaltu, vadinasi, nėra išeities, nes, matyt, pareigūnų darbas atliktas kokybiškai, dirbo profesionalų komanda. Ateina diena X, kai nebėra kur trauktis, kad teismas atsižvelgtų ir sušvelnintų atsakomybę“, – mano A. Roginskis.

Pasak ilgamečio kriminalisto, tai unikali byla, joje buvo atliekamas spektras veiksmų, daug jų buvo itin slapti.

Baltarusiai nedavė balso pavyzdžių

Tuo metu kiti bylos kaltinamieji vengia pripažinti kaltę, kai kurie teisiami Baltarusijos piliečiai per ikiteisminį tyrimą nedavė parodymų.

Kaltinamieji Baltarusijos piliečiai Vadimas Harahliadas ir Vitalijus Keura, įtariama, buvo atsakingi už kontrabandinių cigarečių pakrovimą ir paslėpimą vilkikų puspriekabėse savo šalyje.

Bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė BNS sakė, kad buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, tačiau šie kaltinamieji atsisakė duoti balso pavyzdžius.

Byloje yra šių baltarusių telefoniniai pokalbiai, teismas paskyrė jų fonoskopinę ekspertizę. Kaltinamieji iš pradžių sutiko duoti balsų pavyzdžius, tačiau vėliau vengė atvykti pas ekspertus. Pagal teisme padarytus garso įrašų pavyzdžius ekspertai negalėjo tirti jų balsų, nes be baltarusių buvo girdimas ir vertėjo balsas.

Šioje byloje dalyvavo ir vienam kaltinamųjų atstovavo advokatų teisėjų korupcijos byloje įtarimų sulaukęs advokatas Drąsutis Zagreckas. Sulaikius advokatą ir paskui sustabdžius jo įgaliojimus, keli bylos posėdžiai buvo atšaukti, kad naujas gynėjas susipažintų su bylos medžiaga.

Gabentų cigarečių vertė – milijoninė

Gabentų cigarečių vertė siekia apie 11,6 mln. eurų, tyrimo metu šioje byloje valstybė buvo pareiškusi 6,6 mln. eurų civilinį ieškinį.

Kontrabandinės cigaretės gabentos iš Baltarusijos, Rusijos į Lietuvą, kitas Europos Sąjungos valstybes.

Perduodant bylą į teismą teisėsaugos pareigūnai demonstravo nusikalstamos grupuotės veikimo schemas, grupuotės vadeivų nuotraukas, kuriose jie fotografavosi prie milžiniškų sumų, prabangių automobilių ir namų.

Įtariama, kad kontrabandininkai nusikaltimus vykdė padedami įvairių institucijų teisėsaugos pareigūnų.

„Tęsdami ilgalaikį tyrimą, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Muitinės kriminalinės tarnybos atstovais pareigūnai nustatė ir nutraukė neteisėtas Muitinės kriminalinės tarnybos vyriausiojo tyrėjo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyriausiojo specialisto veikas“, – teigė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 metais.

Kontrabanda gabenta per skirtingus pasienio postus, įvairiais būdais ir schemomis, pavyzdžiui, naudojant priedangos krovinius. Muitinės kriminalinė tarnyba krovinius fiksavo atskirai ir vėliau kontrabandos bylas sujungė į vieną.

Nelegaliai gabentos ne tik kontrabandinės cigaretės, bet ir medžiagos, iš kurių gaminami narkotikai - prekursoriai. Į užsienį išvežta per 1 tona prekursorių.

Muitinės kriminalinės tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei prokurorai atlikdami ilgalaikius kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimus nustatė, kad 2007 metų viduryje Lietuvoje buvo suburtas nusikalstamas susivienijimas, kuris iki 2011 metų lapkričio veikė Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Nyderlanduose bei Vokietijoje.

M. Taraškevičius bei V. Mačiulaitis įtariami koordinavę šio nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų asmenų veiksmus, skirstę jiems vaidmenis, derindavę kiekvieno nusikaltimo padarymo planus, cigarečių gabenimo schemas, tiesiogiai ir per kitus asmenis koordinavę nusikalstamo susivienijimo narių, nusikaltimų vykdytojų ir padėjėjų veiksmus konkrečių nusikaltimų metu.

Manoma, kad nuo 2008 metų pradžios iki 2011 metų lapkričio mėnesio šioje byloje kaltinamieji cigarečių gabenimui Lietuvoje įsigijo keliolika krovinių pervežimo įmonių, kelias dešimtis vilkikų, puspriekabių, kuriose buvo įrengtos slėptuvės, klastojo automobilių identifikavimo numerius.

Tyrimo duomenimis, pareigūnams aptikus ir sulaikius cigarečių kontrabandos krovinį, kaltinamieji tobulindavo jų slėpimo būdus. Pavyzdžiui, siekiant apsunkinti cigarečių aptikimą, už 50 tūkst. litų Lietuvoje nupirktos medžio apdirbimo staklės, jomis jau Baltarusijoje pjautos specialios ertmės medienos balkiuose. Paslėptos tuose balkiuose cigaretės gabentos į Lietuvą ir laikytos specialiai tam tikslui išnuomotose patalpose.

Įtariama, kad kaltinamieji, padedami asmenų, turinčių specialių žinių chemijos srityje, Lietuvoje pagamino ne mažiau kaip 1200 kilogramų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), kurį už ne mažiau kaip 1 mln. 440 tūkst. eurų realizavo kitiems asmenims.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad ypatingą dėmesį kaltinamieji skyrė ir priemonėms, kuriomis siekė išvengti sekimo ir taip užmaskuoti vykstančias nusikalstamas veikas. Tam rinkta informacija apie teisėsaugos institucijų automobilių valstybinius numerius, apsirūpinta slapta pokalbių klausymosi technika.

ELTA